Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų bei jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis dėlto Panevėžio rajono žolininkės ramino, kad čia kainos kol kas nekils.
Problema – ariami laukai
Žolininkė iš Trakiškio Vilija Kišonienė-Šaparnienė patvirtino, kad sausra sumažino žolelių kiekį, tačiau užėjęs lietus atgaivino pievas, todėl dabar vėl galima rasti naudingų vaistažolių.
„Taip, sausra kažkiek pakenkė, bet dabar pievos atsigavo. Kaip tik prieš keletą dienų ieškojau nenušienautų pievų, kur galėčiau kažką rasti. Pavyko pasiskinti čiobrelių. Būtent juos sausra ypač paveikė. Maniau, kad čiobrelių šiemet visai nebegausiu, tačiau vis dėlto laimė nusišypsojo“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus, ar ketina branginti vaistažoles bei arbatas, žolininkė tikino, kad jos renkamos žolelės naudojamos edukaciniais tikslais.
„Kol kas neplanuojame branginti kainų. Mūsų žolelės naudojamos edukaciniais, o ne komerciniais tikslais. Siekiame, kad gyventojai kuo plačiau sužinotų apie natūralias žoleles ir jų teikiamą naudą organizmui. Visi sako, kad pas mus arbatos labai pigios“, – teigė V. Kišonienė-Šaparnienė.
Moteris daugelį vaistažolių augina namuose, tačiau pasinerti į vaistažolių paiešką laukuose – įdomi veikla.
„Šia veikla užsiimu jau apie 20 metų. Namuose auginu sukatžolę, peletrūną, kondrotą, mėtas, šaltmėtę, pelyną, kraujalakę ir keletą čiobrelių. Visai šalia namų auga ožkarožė bei dirvuolė. Beje, sukatžolės mūsų krašte nėra, todėl jos teko ieškoti Molėtuose, kad galėčiau pasisodinti savo namuose“, – dėstė trakiškietė.
Ji palygino, kad prieš 20 metų laukuose augo begalė įvairiausių žolelių, o dabar situacija – daug prastesnė.
„Šiuo metu didesnė problema ne sausros, o ariami laukai. Būtent dėl jų žolelių ypač sumažėjo. Beveik viską reikia auginti pačiai, nes pievos išartos, todėl nieko nebėra. Štai, pavyzdžiui, jonažolę ir kraujažolę labai sunku rasti. Kol kas viena iš geresnių vietų vaistažolių paieškai – įvairios pamiškės“, – atviravo V. Kišonienė-Šaparnienė.
Atsižvelgia į vartotoją
Žolininkė iš Paliūniškio Milnora Pšibišauskienė antrino, jog sausra išties sumažino naudingųjų žolelių kiekį.
„Ir pačių žolelių kokybė prastesnė – jos mažiau žydi, yra žemesnės, vargingesnės. Jei nėra laistymo, tai kenkia viskam“, – sakė ji.
Vis dėlto ūkininkė pripažino, kad retų žolelių ji neieško.
„Pati auginu tik populiariąsias žoleles, tokias kaip mėta, melisa, čiobrelis, ežiuolė, medetkos, ramunėlės, šalavijai, raudonėlis ir kt.“, – vardijo moteris.
M. Pšibišauskienė, paklausta ar ketina didinti vaistažolių bei arbatų kainas, teigė, kad ne.
„Visuomet atsižvelgiu į vartotoją. Jis pirmiausia pinigus leidžia būtiniesiems produktams: mėsai, duonai, pienui. Na, o visa kita jau nėra būtina, įskaitant ir žoleles. Žinau, jei kainas padidinčiau, žmonės nebepirktų, ieškotų kur pigiau“, – kalbėjo pašnekovė.
