-2.7 C
Panevėžys
Pirmadienis, 24 vasario, 2025

Panevėžio rajono tvenkiniuose dūstančias žuvis gelbėja žvejai



Negiliame, dirbtiniame Liberiškio tvenkinyje dūsta žuvys. Jų gelbėtis ėmėsi aplinkosaugininkai ir  žvejai – gręžė eketes, pumpavo vandenį ir sotino jį deguonimi. Nustatyta, kad deguonies lygis tvenkinyje yra žemiau kritinės ribos – vos 0,6 miligramo litre, kai norma siekia 3 mg litre. 

Be to, buvo leista žvejams gaudyti dūstančias žuvis ir perkelti juos į kitus vandens telkinius.

Duso mailius

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Valdemaras Jakštas naujienų portalui JP pasakojo, kad apie dūstančias žuvis Liberiškio tvenkinyje sužinojo iš vietos žvejų.

„Buvome informuoti apie dūstančias žuvis ir tuojau pat ėmėmės priemonių. Kadangi tvenkinys priklauso Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai, jie ir buvo pagrindiniai gelbėtojai“, – aiškino aplinkosaugininkas ir tęsė:

V. Jakštas.

„Vandens paviršiuje buvo pastebėta daug plaukiojančio mailiaus, o pamatavus deguonies lygį – jis buvo žemiau kritinės ribos. Žvejai kirto eketes, su kompresoriais pumpavo vandenį iš vienos eketės į kitą ir taip bandė prisotinti tvenkinio vandenį deguonimi. Be to, buvo pjaustomas ledas tvenkinio pakraščiuose, kad žuvys neuždustų.“

Minėjo geru žodžiu

Pasiteiravus, kaip žvejai gelbėjo mailių, aplinkosaugininkas V. Jakštas paaiškino:

„Kadangi vandens paviršiuje matėsi daugiausiai mailius, žvejams buvo duotas leidimas jį gaudyti ir perkelti į kitus – gilesnius – vandens telkinius. Galime tik geru žodžiu minėti Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugiją. Jie, mano žiniomis, ir toliau stebi situaciją Liberiškio tvenkinyje.“

Sniegas pridarė bėdų

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius sakė, kad Liberiškio tvenkinyje kritinė situacija buvo užfiksuota praėjusios savaitės viduryje.

„Tvenkinys negilus ir labai užžėlęs vandens augalija. Kadangi esame tvenkinio nuomotojai, puolėme gelbėti dūstančių žuvų. Kirtome eketes ir su kompresoriais pompavome orą, kad vanduo tvenkinyje prisisotintų deguonimi. Bėda ta, kad nors šalčių didelių nebuvo, bet smarkiai snigo ir sniegas užklojo tvenkinio ledą storu sluoksniu ir žuvys pradėjo dusti“, – aiškino R. Misevičius, o pasiteiravus, kaip buvo pradėtas gelbėti mailius, pasakojo:

„Į paviršių plaukė mailius, didelių žuvų nepastebėjome. Gavę leidimą iš aplinkosaugininkų, pradėjome gaudyti mailių ir jį bandėme perkelti į didesnius vandens telkinius. Tai tikrai ne brakonieriavimas, o žuvų gelbėjimo operacija. Situacija nėra gera, bet darome, ką galime.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio projektai pateko į geriausių Lietuvos architektūros kūrinių penketuką

JP Redakcija

Ramygalos bendruomenės iniciatyva valomas tvenkinys

JP Redakcija

Įšilus orams Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads