Kasmet beveik tuo pat metu, birželio 22–24 dienomis, Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota ir stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo, švenčia ir dabar, Rasų šventę, o į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Didelės puotos nekels
Jonines švęs ir vienintelis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Jonas – Jonas Masiokas. Tačiau politikas nuoširdžiai prisipažįsta, kad taip kaip varduves švęsdavo anksčiau, kai jaunas buvo, dabar tokių didelių puotų ir paminėjimų nebekelia.
„Tačiau kažką reikės daryti. Nori nenori teks paminėti. Sveikina labai įvairiai, bet reikia pripažinti, kad seniau Joninės buvo tikros Joninės. Mat anksčiau Panevėžio rajono taryboje buvau ne vienas Jonas. Buvo dar Jonas Kaušakys ir Jonas Katinas. Dabar likau vienintelis Jonas“, – šypsosi J. Masiokas ir sako, kad didžiuojasi jam skirtų vardu.
Anot 69 metų rajono politiko, prieš 20 metų Joninės jam buvo tikros šventės.
„Buvo ką prisiminti, o dabar gi nebe jaunystė. Todėl šventimo būdai kitokie nei būdavo, kur kas ramesni, susimąstyti verčiantys. Juk nebe jaunystės šėlsmas. Be to, ir Joninių vainikas prie durų jau gąsdina. Pareini namo, o tau prie durų prikaltas. Ką galvoti“, – juokauja Jonines ramiau švęsti pasirinkęs vyras.
Artimieji pasveikins
Panevėžio rajono politikas sako, kad artimieji tikrai pasveiks su vardo diena.
„Juk kai tau tiek metų stuktelėjo, tai geriau vardo dieną minėti, o ne gimtadienį. Tačiau artimieji ir kaimynai tikrai pasveikins. Norėčiau per tokias šventes kur nors išvykti. Man atrodo, kad įdomiau Jonines švenčia Lenkijoje arba Latvijoje. Todėl ir sakau, kad tokios euforijos, kokia būdavo per Jonines jaunystėje, nebėra“, – nuoširdžiai kalbėjo J. Masiokas ir pasidžiaugė, kad per tokias šventes dar susitinka su kaimynais, draugais.
Giminėje dominavo Andrius
Pasiteiravus, ar giminėje Jono vardas turi tradicijas, J. Masiokas paaiškino, kad šeimoje jis Jonas vienas.
„Tačiau giminėje Jonų buvo. Kiek pamenu mano senelio tėvas buvo Jonas. Tai jonų ir antanų tradicija pareina nuo protėvių. Turiu du vaikus, bet jiems Jono vardo nesuteikėme. Sūnui suteiktas Andriaus vardas, nes toks vardas dominavo tėvo giminėje. Dėdė, senelis ir prosenelis turėjo Andriaus vardą. Todėl, manau, tradicijas išlaiko būtent šis vardas. Man patinka mano vardas – labai patogus, nes ne vieną kartą galima švęsti. Vien tik, kiek šventųjų Jonų yra. Tai ko nešvęsti drauge su jais, bet to nedarau“, – šypsosi J. Masiokas ir tvirtina, kad vardadienį minės vieną kartą metuose.
Vardas žinomas ne tik Lietuvoje
Vardas Jonas žinomas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje: Latvijoje – Jānis, Anglijoje – Johnas (Džonas), Prancūzijoje – Jeanas (Žanas), Ispanijoje Juan (Chanas).
Lietuvoje iki šiol išlikęs paprotys Joninių išvakarėse nupinti ąžuolo vainiką ir girliandas. Girliandomis papuošiamos Jono ar Janinos namų durys, kiemo vartai, vainikas prikalamas ant durų ar pakabinamas ant durų rankenos. Prie durų rankenos galima prikabinti ir dovanėlę.
Į vainikus įpinama ir gėlių: bijūnų, jazminų ar kitų. Jonų ir Janinų namai būdavo puošiami naktį, kad niekas nepamatytų, bet kartu puošėjai ir norėdavo būti pagaunami, kad gautų iš Jonų vaišių.
Vardas kilęs ir hebrajų kalbos
Jonas vardo reikšmė: Jonas – vienas iš populiariausių vardų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kilęs iš hebrajų kalbos, Jono vardas reiškia „Jahvės išklausytas, palaimintas“. Jis yra minimas Biblijoje daugiau nei 200 šventų asmenų. Lietuviai taip pat turėjo savų iškilmingų Jonų, kurie išgarsino šio vardo reikšmę šalyje. Nors Jono vardas buvo ypač populiarus dvidešimto amžiaus 5–6 dešimtmečiais, šiandien jis vis dar mėgstamas ir suteikia ypatingą reikšmę. Tai vienas iš vardų, kuris yra laikomas amžinai madingas.
