Panevėžio rajono bibliotekininkai susitiko kartu pabūti tradicija tapusiame renginyje „Ištikimi knygai“, kuriame aptartos reikšmingos metų veiklos, įteiktos padėkos, apdovanojimai bei, svarbiausia, paskelbta Metų bibliotekininkė.
Skaitymo įgūdžių diegimas vaikams
Bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, apžvelgdama bibliotekų veiklas, pažymėjo neformalaus vaikų švietimo užsiėmimų populiarumą, džiaugėsi naujais knygomatais Viešojoje, Velžio, Raguvos, Ramygalos bibliotekose bei vykdytais projektais, įtraukusiais bendruomenes į sveikatinimo, vaikų vasaros poilsio, leidybos veiklas.
„Metų bibliotekininko“ nominaciją paskelbė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. Ją pelnė Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skaityklos vyr. bibliotekininkė, projektinių veiklų vykdytoja bei koordinatorė Lida Žukauskaitė.
„Šiuolaikinius vaikus vis sunkiau atitraukti nuo ekranų ir sudominti skaitymu. Nuoširdžiai dėkoju už skaitymo įgūdžių diegimą vaikams, už kūrybiškumą jūsų atliekamose papildomose veiklose bei kasdieniame darbe“, – nominantei dėkojo meras.
L. Žukauskaitė įvertinta už skaitymo skatinimo veiklas, diegiant skaitymo pažinimo poreikį nuo mažų dienų, įtraukiant šeimas, vedant „Maminukų akademijos“ užsiėmimus, kūrybiškai perteikiant knygos pristatymus, įgyvendinant naujas idėjas.
Tiesiai per aplinkui
Metų bibliotekininke tapusi moteris atviravo, kad iki bibliotekininkystės gyvenimo kelias ją atvedė „tiesiai per aplinkui“.
„Dar vaikystėje toli – Žemaitijoje – daug laiko praleisdavau bibliotekoje, nes mama dirbo bibliotekininke. Vėliau, studijų metais, savaitgaliais būdavau Povilo Višinskio bibliotekoje, Šiauliuose. Darbo mokykloje neieškojau, nes pasirinkau geriau apmokamą prekybos sektorių su vadyba. Gimus vaikams, sugrįžau prie kūrybinių darbų floristikoje, apželdinime. Kol vieną žiemą akys užkliuvo už skelbimo, jog Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ieško žmogaus „Maminukų akademijos“ projektui tęsti. Taip jau gavosi, kad per penkerius darbo metus tęsiau ne tik ankstyvojo skaitymo skatinimo projektus“, – apie karjeros pradžią pasakojo ji.
L. Žukauskaitė Šiaulių universitete baigė dailės ir technologijų specialybę.
„Bibliotekininkės specialybės nepasirinkau. Tai ji mane pasirinko. Ilgai rinkau patirtį įvairiose sferose, darbovietėse, kol atėjusi į biblioteką pagaliau pajutau tą jausmą, kad mano vieta – čia, jog biblioteka yra ta vieta, kuri atliepia daugelį mane dominančių kultūrinių sričių su galimybe kasdieną plėsti akiratį bei gilinti žinias. Bibliotekoje visos mano patirtys įgavo vientisą formą, tūrį ir augimo pagreitį“, – teigė bibliotekininkė.
Žodžio galia
Pasiteiravus, kuo patinka darbas bibliotekoje, moteris tikino, kad patinka „parduoti“ skaitymą.
„Labai tikiu žodžio galia. Dirbu su vaikų literatūra, todėl negaliu labai plačiai komentuoti suaugusiųjų, bet išties džiugina širdį, kuomet suaugęs, o ypač vaikas, vietoje planuotos pasiimti vienos knygos pasiima penkias. Kai skaito tik lengvąją, menkavertę literatūrą, o bibliotekininkė „apgauna“, vaikas kaskart dar išsineša rimtesnių kūrinių paskaityti ar bent jau susipažinti. Kai „Maminukų akademijos“ lankytojai jau patys po pamokų atbėga į biblioteką pasiimti knygų“, – dėstė ji.
„Labiausiai patinka vykdomų projektų procesas. Tenka dalyvauti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Panevėžio rajono švietimo centro tarptautiniuose projektuose. Juose suburiami įvairių sričių bei patirčių žmonės. Juose niekada negali numatyti viso galutinio rezultato, tad paprastai įvyksta stipriausia sinergija, sukurianti naujas edukacijas skaitymo skatinimui. Šie metodai atraktyviai įtraukia paauglius ir, svarbiausia, sukuria tiltus tarp kartų“, – pridūrė L. Žukauskaitė.
Ją itin pykdo, kai tėvai bibliotekoje kalba už savo vaiką, pavyzdžiui, kaip jis nemėgsta skaityti, kad bibliotekininkė duotų ploniausią knygą.
„Vartotojiškoje visuomenėje nuvertiname savo jaunąją kartą ir ypač savo senolių patirtį. Kultūra formuojasi perduodama iš kartos į kartą, sąveikaujant žmonėms ir jų santykiams su pasauliu. Tai gali būti išreikšta įvairiomis formomis, tokiomis kaip literatūra, menas, muzika, papročiai ir pan.“, – aiškino bibliotekininkė.
Anot jos, knyga yra vienas iš daugelio būdų, kaip kultūra gali būti perduodama ir išreiškiama. Kūriniai, esantys knygose, dažnai atspindi tam tikros visuomenės vertybes, idėjas ir patirtis, todėl jos labai svarbus kultūros elementas.
Moteris išskyrė ir didžiausius darbo iššūkius.
„Tai – ribota komanda ir laiko trūkumas kūrybinių sumanymų išpildymui. Pasisekė, kad dirbu su kolegėmis, kurios visada palaiko mane pačiuose keisčiausiuose sumanymuose“, – sakė Metų bibliotekininkė.
Fantazijos ir tikrovė
L. Žukauskaitė atskleidė, kad jos mėgstamiausias knygų žanras – magiškas realizmas.
„Jis pagrįstas vadinamąja stebukline tikrove, kurioje susipina pasaulio dalies tautų mitai ir tikėjimai, vaizduojantys tikrąjį pasaulį kaip magijos ar fantazijos potekstę. Stebuklingo realizmo apsuptyje pasaulis vis dar yra pagrįstas realybe, tačiau fantastiniai elementai šiame pasaulyje laikomi normaliais. Kaip ir pasakos, stebuklingi realizmo romanai ir apysakos ištrina ribą tarp fantazijos ir tikrovės. Manau, kad svarbu gyventi plačiai atmerktomis akimis, girdėti žodžius, mokėti skaityti gamtos, aplinkos ženklus, simbolius, mėgautis kiekvienu žodžiu ir lėtuoju skaitymu“, – paaiškino ji.
Nobelio premijos laureato Gabrielio Garsia Marquezo romanas „Šimtas metų vienatvės“ – bibliotekininkės mėgstamiausia knyga.
„Ši knyga turi keletą laiko tęstinumo idėjų. Nors knygos siužetas gali būti suvokiamas kaip paprasta istorija, pasakojanti apie personažų ir Makondo miestelio gyvenimą, Gabrielis Garcia Marquezas palieka vietos interpretacijoms – pasikartojantys vardai, charakterio bruožai demonstruoja uždarą ratą, kuriame kartojamos tos pačios žmogaus gyvenimo ciklo klaidos – mirties supratimo ir suvokimo, gedėjimo ir vienatvės jausmas, laiko nebuvimas ir amžinybė. Fantastiški bei keisti gali pasirodyti įprasti daiktai realiame pasaulyje, kai sustoji ir pažvelgi į juos“, – knygą pristatė pašnekovė.
Kadangi šiuo metu ji studijuoja antrame magistro kurse, dabartinis knygų repertuaras – mokslinis.
„Paskutinė grožinė knyga buvo skaityta birželį. Tai Lauros Sintijos Černiauskaitės „Džiaugsmynas“ – psalmynas, dienų knyga, kur autorė kalba apie tikrą džiaugsmą, kylantį iš egzistencijos gelmių. Na, o kiek lieka laiko – vaikiška literatūra, kuri labai reikalinga darbe, t. y. vaikų edukacijoms rengti. Šiandien mano vaikų literatūros džiaugsmas – Lea Goldberg knygelė „Nuomojamas butas“. Tai pasakojimas apie santarvę, toleranciją ir meilę savo artimui“, – pasakojo ji.
Teisingu keliu
Paklausus, ką pašnekovei reiškia „Metų bibliotekininko“ nominacija, ji atviravo, kad tai – patvirtinimas, jog eina teisingu keliu.
„Būti pastebėtam – tai įvertinimas visos bibliotekos komandos, kuri įgyvendino projektų veiklas, edukacijas bibliotekoje, vykdė einamuosius, nematomus darbus, bet labai svarbius skaitytojų sugrįžimui. Nominacija skatina tęsti pradėtą sinergiją tarp tikro jausmo – knygos žodžio – skaitytojo ir klausytojo“, – nominacija džiaugėsi L. Žukauskaitė.
