Nepatenkinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra, Panevėžio rajono gyventojai ketvirtadienį susirinko Panevėžio rajono savivaldybėje ir išsakė savo griežtą poziciją merams, susisiekimo ministerijos, bendrovių „LTG Infra“, „Kelprojektas“ atstovams.
Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai nėra patenkinti pateiktais „Rail Baltica“ projektais ir jų alternatyvomis. Vadovaujantis pirmąja alternatyva, nukenčia privačios žmonių nuosavybės, numatyta nuversti nuosavus namus, ūkinius pastatus, sodo bendrijų namus – iš viso 52 statinius.
Todėl Bernatonių kaimo, sodų bendrijų ir Panevėžio miesto gyventojai surašė raštą, kad projektuojant „Rail Baltic“ geležinkelio papildomą atšaką į Panevėžio miestą, būtų jie išklausyti ir išgirsti.
Atėjo į pagalbą
Į pagalbą atėjo Panevėžio rajono savivaldybė. Valdininkai sureagavo į gyventojų reiškiamą susirūpinimą dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazgo specialiajame plane numatomos papildomos vėžės, įrengiant tarptautinę Panevėžio miesto stotį.
Panevėžio rajono savivaldybės salėje įvyko suinteresuotų asmenų ir projekto užsakovų, rengėjų bei projektuotojų viešas susirinkimas. Į susirinkimą atvyko susisiekimo ministerijos, bendrovių „LTG Infra“, „Kelprojektas“ atstovai. Dalyvavo ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna bei keli Panevėžio miesto Tarybos nariai.
Beje, rugpjūčio 17 dieną, susipažinti su „Rail Baltica“ projektu bus galima ir Panevėžio miesto savivaldybėje – bus pristatoma projekto dalis susijusi su geležinkelio plėtra Panevėžio rajone ir mieste.
Bando įgyvendinti brangią alternatyvą
Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai stebisi, kodėl bandoma įgyvendinti pirmąją alternatyvą, nors ji brangi – beveik 6 kartus brangesnė nei 2-oji arba 3-oji alternatyvos ir įvertinta beveik 500 mln. eurų.
Be to, 1-os alternatyvos įgyvendinimo atveju reikalinga apie 21 km ilgio geležinkelio atkarpa su visais būtinais infrastruktūros objektais ir privažiavimo keliais. Jai įgyvendinti reikalinga apie 240 ha. Tai reiškia, kad bus milžiniškas neigiamas poveikis gyventojams, žemės ūkio bendrovėms. Būtų griaunami gyventojų namai ir kiti statiniai, paimama žemė Panevėžio rajone, Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimuose, sodų bendrijoje „Šilas“, o Bernatonių kaimą padalintų į dvi dalis.
Žala gamtai
Minėtų kaimų ir sodų bendrijos gyventojai mano, kad įgyvendinant 1-ąją alternatyvą būtų didžiulė moralinė ir finansinė žala: „pinigais būtų neįmanoma kompensuoti, galimi teisiniai ginčai“.
Įgyvendinus 1-ąją alternatyvą, būtų daroma reikšminga žala gamtai. Kadangi europinė vėžė būtų tiesiama šalia ir per vandens telkinius. Tai – neigiamas poveikis augmenijai ir gyvūnijai, dėl prarandamų didelių pievų plotų, kertamų miškų. Nepataisoma žala būtų padaryta Sanžilės kraštovaizdžio draustiniui ir vandens kanalui. Į šios vėžės kelią patenka du šimtamečiai ąžuolai ir ąžuolų giraitė Pavešėčių kaime – medžiai būtų sunaikinti.
Privalumas – stotis Panevėžio mieste
Vieninteli 1-os alternatyvos privalumas – keleivių stoties atsiradimas Panevėžio mieste. Neva dėl to sumažės tarša, nes keleiviams nereikės vykti automobiliais į Gustonių kaimą. Nepatenkinti šia alternatyva mano, kad privalumas nelogiškas, nes į stotį automobiliais vyks ne tik Panevėžio miesto ir regiono gyventojai, o taip pat Šiaulių regiono, Žemaitijos ir gyventojai iš kitų Lietuvos miestų.
Priminė Konstituciją
Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai, projekto autoriams primena Lietuvos Konstitucijos 1-o skirsnio, 2 str., kur sakoma, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta.
„Tad valstybės valdžios institucijos bet kokia kaina įgyvendindamos 1-ąją alternatyvą, gyventojams sukels neapsakomus išgyvenimus ir kitas socialines ekonomines problemas, dėl griaunamų namų, prarandamų žemių, sodų, ūkių. Gyventojai tikrai nusivils valstybe, praras pasitikėjimą valdžios institucijomis ir dėl galimų korupcinių apraiškų bei realiai galimo neracionalaus lėšų panaudojimo“, – rašoma jų pareiškime, adresuotame Prezidentūrai, Seimui, Susisiekimo, Teisingumo, Aplinkos, Finansų ministerijoms ir Seimo narei Guodai Burokienei.
Projektas neturi finansavimo
Susirinkime dalyvavusi Seimo narė G. Burokienė mano, kad „Rail Baltica“ projekto pateikėjai atsakė ne į visus europinei vėžei prieštaraujančių žmonių klausimus.
„Dar vienas pristatymas vyks rugpjūčio 17 dieną Panevėžio miesto savivaldybėje. Vykusiame susirinkime rajono savivaldybėje Panevėžio rajono gyventojai aiškiai pasakė, kad nesutinka su 1-ąja alternatyva, kurią pristatė, kaip pagrindinę. Kitas dalykas, europinei vėžei tiesti dar nėra lėšų. Grubiai tariant, šis pateiktas projektas yra kaip šakėmis ant vandens rašyti“, – sakė G. Burokienė.
Projekte daug klaustukų
Pasak Seimo narės, pristatytas variantas nepamatuotas ir neaišku, ar bus pritrauktas verslas, kaip buvo aiškinta.
„Atsakymų iš projekto pateikėjų Panevėžio rajono žmonės neišgirdo. Į daug klausimų nebuvo atsakyta. Tiesa, miestas nori, kad keleivinė stotis būtų Panevėžio mieste. Tačiau yra daug klaustukų, ar tikrai reikia, kad ta stotis būtų mieste. Ar tikrai žmonės važiuos ir užsuks į Panevėžį? Kol kas nematau, kad išleidus beveik pusę milijardo eurų, 1-ai alternatyvai įgyvendinti, atsipirks investicijos. Pats geriausias dalykas yra tas, kad „Rai Baltica“ geležinkelis praeina pro Panevėžį. Juk dėl to buvo daug dirbta, o stotis gali būti ir Gustonyse“, – mano G. Burokienė.
Liejosi emocijos
Panevėžio rajono mero pavaduotojas Edmundas Toliušis sako, kad Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai pasiūlymams pateikti dar turi laiko.
„Jokio svaraus sprendimo nepriimta, bet gausiai susirinkę žmonės uždavinėjo klausimus. Į vienus klausimus buvo atsakyta, o į kitus – ne. Galbūt nebuvo tinkamai pasiruošta. Susirinkime buvo išlieta daug emocijų. Panevėžio rajono gyventojai, verslininkai ruošiasi kitam susitikimui, kuris įvyks Panevėžio miesto savivaldybėje bei, manau, kreipsis į įvairias ministerijas, į šalies Prezidentą. Antra vertus, gerai, kad rajono savivaldybė laiku surengė susitikimą su „Rail Baltica“ projekto atstovais. Dabar nepatenkinti europinės vėžės atkarpa Panevėžio rajone gali išsakyti pastabas ir pasiūlymus. Laiko jie turi 7 dienas“, – teigė E. Toliušis.
