Melioracijos mokslui Lietuvoje – 100 metų. Šią sukaktį paminėjo į konferenciją Panevėžio rajone, Krekenavoje, susirinkę melioracijos ir hidrotechnikos įmonių statybos ir projektų vadovai, savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos specialistai.
Hidrotechnikos specialistai aptarė reguliuojamo drenažo ekologinę ir ekonominę naudą, apžiūrėjo reguliuojamą drenažo modelį, susipažino su Švainininkų melioracijos statinių naudotojų asociacijos reguliuojamo drenažo projektu, įgyvendintu 2021 m., prisiminė melioracijos Lietuvoje raidą.
„Per šimtmetį melioracija išgyveno ir išgyvena įvairių pokyčių, bet viena aišku, kad žemės ūkyje melioracija neišvengiama, juo labiau, reikalingas esamų melioracijos tinklų atnaujinimas,“- susitikime su melioratoriais sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Panevėžio rajonas neatsitiktinai pasirinktas paminėti melioracijos mokslo šimtmetį.
1949-ųjų gegužę buvo įkurta pirmoji respublikoje Panevėžio melioracijos mašinų stotis. O Panevėžio MMS (dabar UAB „Panevėžio melioracija) pagal tuometines galimybes buvo aprūpinta vienkaušiais ekskavatoriais, buldozeriais, grioviakasėmis, traktoriais.
Panevėžio rajono savivaldybė ypač prisideda atnaujinant melioracijos tinklus. Dabartinio mero Povilo Žagunio profesinis kelias taip pat susijęs su melioracija – nuo „Panevėžio melioracijos“ statybos valdybos meistro iki „Panevėžio melioracijos“ generalinio direktoriaus. Už savivaldybės pastangas atnaujinant melioracijos tinklus ministras padėkojo merui
P. Žaguniui ir pasveikino jį 70-ies metų sukakties proga.
Šiuo metu Lietuvoje yra nusausinta apie 2,6 mln. hektarų žemių, o turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2 227 mln. Eur, iš jų: valstybei nuosavybės teise priklauso – 1 224 mln. Eur (apie 54 proc.), o ūkio subjektams – 1 003 mln. Eur (apie 46 proc.).
