Panevėžio rajone daugėja gaisrų gamtoje: nuostolius skaičiuoja tūkstančiais eurų

Stojus karščiams ir jiems neslūgstant, Panevėžio rajone daugėja gaisrų gamtoje. Prasidėjus javapjūtei, ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka skubėti į laukus ir gesinti degančius javus, ražienas ir kartais netgi kombainus.

Sausa vasara

Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė pasakojo, kaip kyla gaisrai.

„Labai sausa šiųmetė vasara. Labai daug gaisrų Panevėžio apskrityje kilo liepos 25–26 dienomis, nes tomis dienomis ūkininkai intensyviai dirbo – prasidėjo javapjūtė. Gaisrai kyla nuo kombainų – blyksteli kibirkštis ir nuo jų užsidega ražienos, javai. Kartais į kombainus patenka akmenys, kurie skelia žiežirbas ir sukelia gaisrą“, – aiškino V. Vaiginytė ir sakė, kad gaisrai galėjo kilti ir nuo numestos nuorūkos.

Itin daug gaisrų buvo nuo liepos 24 dienos iki 27-osios.

„Per tas dienas kilo 15 gaisrų. Iš jų tris kartus degė pasėliai, penkis – ražienos, viena transporto priemonė, vienas gyvenamasis namas ir penkis kartus laukuose degė žolė, šakos. Pernai per tą patį laikotarpį Panevėžio rajone nebuvo nė vieno gaisro. Galbūt tuo metu kitokios oro sąlygos buvo – lijo lietus. Dabar pradėjo lyti ir tikimės, kad gaisrai javų laukuose nebekils“, – pateikė statistiką V. Vaiginytė.

Gesina ir patys ūkininkai

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė pasidžiaugė, kad ugniagesiams gaisrus gesinti padeda ūkininkai.

„Kol atvyksta į įvykio vietą ugniagesiai, gaisrus pradeda gesinti patys ūkininkai. Jie tam naudoja savo techniką, kad ugnis neplistų. Jeigu ugnį malšinti padeda ūkininkai, galima teigti, kad javai nepadegti, bet užsidegė savaime. Degantis javų plotai pridarė bėdų ir ūkininkams, ir ugniagesiams, nes gaisrų labai daug ir važiuoti į vietas reikia laiko. Be to, ir privažiuoti kartais sudėtinga, o ir užgesinti tokius gaisrus reikia daug žmonių“, – teigė V. Vaiginytė ir tvirtino, kad pastarosiomis dienomis ugniagesiai turėjo daug darbo.

Nepamena tokių gaisrų

Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius sakė, kad į gaisravietes pirmieji atvyksta rajono ugniagesiai.

„Kiek dirbu priešgaisrinėje tarnyboje, nepamenu, kad tiek daug gaisrų būtų kilę javų laukuose. Anksčiau, pamenu, ūkininkai specialiai degindavo ražienas, bet dabar to nebedaro – aplinkosaugininkai uždraudė. Tačiau, kad degtų derlius, kitaip ir nepasakysi, nepamenu. Galima paskaičiuoti, kad per porą dienų sudegė per 150 tonų grūdų, arba per 50 ha plotų“, – suskaičiavo sudegusį derlių A. Blaževičius.

Pasak priešgaisrinės tarnybos viršininko, ražienas gal retkarčiais uždega ir patys ūkininkai.

„Gal šitaip piktnaudžiauja ūkininkai, bet nenoriu tikėti, kad javus uždegtų specialiai. Gaisrai kyla, nes labai sausa, ir nuo menkiausios žiežirbos įsiplieskią ugnis. Mūsų tarnybos ugniagesiams privažiuoti į gaisravietes nėra sudėtinga – transporto priemonės padidinto pravažumo. Be to, visur sausa ir privažiuoti galima į bet kurį lauką“, – aiškino ugniagesių vadas.

Siaubingas laikas

Smilgių seniūnijos Ledakupio kaimo laukuose išdegė net 45 ha javų. Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Donatas Tumas „Tėvynei“ sakė, kad nepamena tokių laikų, kad taip degtų derlius.

„Siaubingas laikas, net baisu sėdėti kombaine regint, kaip dega javai. Labai sausa ir per dulkes net sudėtinga pamatyti, kada pradeda degti javų plotai. Kadangi liepos 25 dieną Smilgių apylinkėse kilo didelis gaisras, tai jau kitą dieną į laukus budėjimui atsivariau žemės padargą – skutiką. Teko jį panaudoti, nes dirbant pamačiau, kad lauko gale kilo gaisras. Užsidegė ražienos. Su skutiku per 10–15 minučių sustabdėme ugnį“, – pasakojo ūkininkas ir mano, kad gaisrai kyla dėl sausros.

Pasak jo, ugnis įsiplieskią nuo kombaino.

„Važiuojantis kombainas įkaitina laukuose akmenis, o ant viršaus užkrenta sausi kaip parakas susmulkinti javų šiaudai. Šiaudai pradeda smilkti, o vėjas įžiebia ugnį ir kyla gaisras. Mano ūkyje kilęs gaisras nuostolio nepridarė – sudegė tik ražienos. Dabar prasidėjo lietus, bet geriau šlapi grūdai, nei sudegę javai“, – svarstė ūkininkas D. Tumas.

Gaisrai Panevėžio rajone

+4

Kombainuose gesintuvai

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ūkininkams nuolat primena, kad žemės ūkio technika turi būti aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Kombainuose privalo būti ne mažiau kaip du ugnies gesintuvai, turintys keturis kilogramus gesinamosios medžiagos ir vienas nedegus audeklas.

Lietuvoje kasmet liepos–rugsėjo mėnesiais vyksta prevencinė akcija „Saugi javapjūtė“, kurios metu tikrinama, ar laukuose dirbanti žemės ūkio technika aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Patikrinimų metu, nustačius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, gali būti skiriama bauda iki 600 eurų.

Gaisrai kyla kone kiekvieną dieną

 

Karščiams neslūgstant, Lietuvoje daugėja gaisrų gamtoje, dažniau dega ražienos ir pievos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad pastarąją parą buvo užregistruota 11 ražienų gaisrų, 10 gaisrų pievose, 8 kartus degė pasėliai. Be to, prasidėjus javapjūtei, ugniagesiams gelbėtojams tenka gesinti ne tik degančius javų plotus, bet ir degančius kombainus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento penkerių metų statistikos duomenimis, vidutiniškai kasmet šalyje dega po 26 kombainus.

 

Panevėžio rajono Smilgių seniūnijos seniūnas Edmundas Toliušis

„Per dvejus su puse metų, tiek dirbu seniūnu, nepamenu, kad degtų javai. Degė pirmą kartą ir Smilgių seniūnijos laukuose, išdegė nemažas plotas javų. Kaip suprantu, gaisras kilo nuo kombaino. Gaisrai kyla kone kiekvieną dieną, ir ūkininkai tiems gaisrams pasiruošę. Turi įvairias apsaugos nuo gaisrų priemones. Net ir vandens cisternas laukuose pasistatė ir specialius plūgus laiko, kad galėtų, esant reikalui, nuskusti ir aparti ražienas ir taip neleisti ugniai plisti. Gaisrui įsiplieksti pakanka mažiausios žiežirbos, o per tokią sausrą ugniai išplisti reikia nedaug laiko.“