Geriausia situacija dėl įrengtų priedangų didžiuosiuose miestuose yra Vilniuje ir Šiauliuose, labiausiai jų trūksta Klaipėdoje ir Panevėžyje. Taip rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenys. Panevėžio rajone yra laikinų priedangų, jų pakaktų per 50 proc. rajono gyventojams laikinai prisiglausti.
Geriausia situacija – Šiauliuose
VRM gegužės 31 dienos duomenimis, Vilniuje šiuo metu yra 653 priedangos, jose apsaugą rastų 291 tūkst. vilniečių, dar 67 tūkst. gyventojų trūksta priedangų. Kaune per pusę mažiau priedangų – 321 priedanga, joje apsaugą gautų beveik 110 tūkst. gyventojų.
Geriausia situacija tarp didžiųjų miestų – Šiauliuose. Čia įrengtos 108 priedangos, kurios apsaugotų beveik 60 tūkst. gyventojų, jų trūksta apie 6 proc., arba 6 tūkstančiams gyventojų. Panevėžyje įrengta vos 15 priedangų, kurios užtikrintų apsaugą 5 tūkst. gyventojų – ministerijos teigimu, trūksta 46 tūkst. gyventojų, o tai 54 proc. reikalingų priedangų.
Priedangos – trumpam prieglobsčiui
Panevėžio rajono savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Aivaras Valantiejus įsitikinęs, kad tikrų priedangų nėra Lietuvoje.
„Jos visos laikinos – skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai. Panevėžio rajone pagrindinės priedangos – rūsiai. Jie yra Savivaldybei priklausančiuose pastatuose – daugiabučiuose, mokyklose, ligoninėse ir privačių namų valdose. Priedangas įrengti planuojama. Yra sudaryti sąrašai, kur žmonėms galima laikinai, esant reikalui, pasislėpti“, – tvirtino A. Valantiejus.
Prisiglaustų didesnioji dalis
Pasak Rajono savivaldybės patarėjo, rajone laikinų priedangų yra 210.
„Priedangos yra Savivaldybei priklausančiuose pastatuose: ligoninėse, mokyklose, lopšeliuose-darželiuose. Vėliau į tą sąrašą įtraukti daugiabučių namų rūsiai. 25 priedangos yra Savivaldybės pastatuose, o likę – daugiabučių namų ir privačių namų rūsiuose. Panevėžio rajone laikinose priedangose galėtų prisiglausti apie 18 tūkst. gyventojų. Tai nėra mažai, bet juk nebūna taip, kad visi žmonės slepiasi pavojaus metu. Vieni turi dirbti, kiti atlikti pareigas. Kita vertus, Panevėžio rajono priedangose slėptųsi tik rajono gyventojai. Pavyzdžiui, Ramygalos daugiabučio namo rūsyje slėptųsi tik to namo gyventojai“, – aiškino A. Valantiejus.
Tęsdamas pasakojimas jis sakė: „Priedangos paskirtis – statinių ir kitas patalpas, kurias gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo metu galima pritaikyti trumpalaikei gyventojų priedangai nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai – iki kelių valandų pasislėpti nuo pavojaus gyvybei ar sveikatai. Kiekvieno gyventojo rūsys yra ir jo priedanga.“
Planuojamos milijoninės lėšos
VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 4,2 tūkst. priedangų, kuriose apsaugą galėtų gauti apie 1 mln. – 38 proc. – gyventojų.
Ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 proc.
Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje, kurią šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas, numatyta iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 1,9 tūkst. priedangų.
Programoje numatyta, kad priedangų įrengimui bus skirta apie 77 mln. eurų, įgyvendinti visas programoje numatytas priemones preliminariai reikės 285 mln. eurų, iš kurių apie 103 mln. eurų –Europos Sąjungos lėšos.
Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa paremta praėjusiais metais ministerijos parengta koncepcija, ją patvirtinti dar turės Seimas.
