Tiek šalies, tiek Panevėžio policijos pareigūnų misija – saugoti žmonių ramybę ir tvarką. Policijos darbas – ypatingas. Jam reikalingas ne tik kvalifikuotas pasirengimas ir kompetencija, bet ir reikalingas pašaukimas tarnauti savo artimui, visuomenei, valstybei.
Kiekviena pareigūno diena gausi darbų, išbandymų, profesionaliai suteikti pagalbą, apginti. Spalio 2-oji – policijos pareigūnų profesinė šventė – Angelų sargų diena. Ir ši diena susijusi su policijos darbuotojų misija – angelai ir gina, ir – saugo, ir – padeda.
Apie tai išskirtiniame interviu kalbamės su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Rimantu Bobinu.
– Vėl praėjo metai nuo Angelų sargų dienos. Kuo ypatinga šiųmetė profesinė šventė? Kaip ją pasitinkate ir kuo šventė svarbi pareigūnams?
– Ši šventė, kaip ir kasmet, laukiama kiekvieno pareigūno ir darbuotojo, dirbančio policijoje. Tai diena, kai trumpam sustojame, prisimename nuveiktus darbus, turėtus ir įveiktus iššūkius, apdovanojame stropiausius, labiausiai motyvuotus ir didžiausią indėlį visuomenės saugumui skyrusius kolegas.
Tai diena, kai skiriame nuoširdžiausius padėkos žodžius ne tik kolegoms, bet ir mūsų šeimoms, bendražygiams, veteranams, socialiniams partneriams ir visuomenei, kuri siekia gyventi saugiai ir vis aktyviau prisideda prie saugios aplinkos kūrimo. Angelų sargų dieną – iš visuomenės, partnerių ir žiniasklaidos sulaukiame išskirtinio dėmesio: tai parodo, kad esame matomi ir reikalingi. Džiugu, kad apie mus prisimenama ne tik tada, kai reikalinga pagalba, bet ir tada, kai minime savo profesinę šventę – Lietuvos policijos – Angelų sargų dieną.
– Jau metus dirbate naujose patalpose. Tikriausiai pamiršote senąsias, Tulpių g. 60 buvusias patalpas. Susigyvenote su naujomis patalpomis ir ar jas dar reikia tobulinti?
– Beveik metus… Taip, laikas greitai bėga. Naujose darbo vietose pripratome, prisijaukinome, susiradome darbui ir trumpoms poilsio minutėms patogius „kampelius“. Faktas, kad tai nepalyginamai modernesnės ir labiau darbuotojų poreikiams pritaikytos darbo, poilsio sąlygos. Neatsitraukdami iš darbo vietos turime unikalias sąlygas tobulinti savo kovinius-taktinius įgūdžius, gilinti tiek teorines, tiek praktines šaudybos iš tarnybinio ginklo žinias, sportuoti. Tai labai svarbu, siekiant palaikyti sveiką darbuotojų atmosferą, darbo kultūrą ir bendrai teikiamų paslaugų kokybę.
Antra, tai nepalyginamai geresnė aplinka mūsų klientams. Nebereikia Panevėžyje ieškoti kokiame miesto gale ir kokiame policijos pastate galima sulaukti reikiamos pagalbos. Visi policijos padaliniai dirba vienoje vietoje.
Kaip ir daugelis naujų daiktų, taip ir šiame pastate esantys įrengimai kartais iškrečia kokį pokštą, patikrina mūsų ir pastato administratoriaus budrumą. Smagu, kad viskas labai greitai išsprendžiama. Šiame pastate sumontuota daug modernios įrangos, todėl atsakingi darbuotojai turi susidraugauti su jos „kaprizais“ ir surasti sprendinius. Džiugu, kad pirmaisiais metais tai vyksta pakankamai sklandžiai. Tikime, kad šiuo nauju pastatu džiaugiamės ne vien tik mes, bet ir mūsų klientai bei miestas, kurį šis pastatas papuošė.
– Prieš mėnesį pasirašėte bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio rajono savivaldybe. Ją pasirašydami akcentavote, kad trūksta policijos pareigūnų. Kaip yra iš tikrųjų?
– Pastaruoju metu ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus įstaigos bei įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu. Kiekvienas bando šiuos klausimus spręsti savo kompetencijos ribose. Privatūs subjektai, siekdami atrasti trūkstamus specialistus, turi daugiau ir lankstesnių, o dažnai ir greitesnių sprendimų. Nesame pelno siekianti organizacija, gyvename iš lėšų, kurias skiria Policijos departamentas, padalinęs Lietuvos policijai skirtą finansavimą. Turime labai aiškius ir įstatymuose aprašytus kriterijus, kuriais vadovaujantis galime atrinkti ir įdarbinti naujus pareigūnus.
Policija – gyvas organizmas, kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, taip ir policijoje vyksta darbuotojų kaita. Pareigūnai anksčiau nei kiti darbuotojai pasiekia pensinį amžių, todėl jie gali anksčiau pasitraukti į atsargą. Be to, ir pačioje policijoje vyksta policijos pareigūnų rotacija, karjera. Su tuo turime susitaikyti ir ieškoti sprendimų kaip pritraukti jaunimą rinktis pareigūno profesiją bei tarnystę žmogui ir Lietuvos valstybei.
Bendradarbiavimo su Panevėžio rajono savivaldybe sutartis puiki motyvacinė priemonė ne tik rinktis pareigūno kelią, bet ir likti gyventi savo gimtinėje. Tai jauno žmogaus palaikymas, parodymas, kad jis yra svarbus, laukiamas. Manau, kad tai svarbi misija ne tik policijai, bet ir savivaldai: galimybė išsaugoti jauną žmogų jo gimtinėje. Nors ir nedidelis, tačiau ženklus įnašas jauno žmogaus gyvenimo pradžiai.
Padėkime jaunimui atrasti save. Ne vien tik didmiesčiuose reikalinga rūpintis viešuoju saugumu, prevencija ar tirti nusikaltimus. Regionuose taip pat labai reikalingi kūrybiški, motyvuoti ir veiklūs žmonės, kurie kurtų Panevėžio regiono ateitį. O ateitis be saugios ir gyventi draugiškos aplinkos, neįmanoma.
Dėl šios priežasties ir mūsų vizija siejama su jaunimu, kurių veikla ir kūrybiškumas pakeis ateitį. Stengiamės būti modernūs, diegiame naujoves, ieškome naujų sprendimų, o tam policijoje laukiami išsilavinę, motyvuoti ir veiklūs žmonės. Tikiu, kad šiandieninis jaunimas vertina pagalbą žmogui, nori pats prisidėti prie geresnės ir kokybiškesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo.
– Koks policijos pareigūnų amžiaus vidurkis? Kiek naujokų sulaukėte šiais metais?
– Panevėžio policijos pareigūnai yra pasiekę brandaus amžiaus – vidurkis apie 35-50 metų, priklausomai kurioje policijos grandyje tarnauja. Šiais metais į komandą priėmėme 23 naujus pareigūnus.
– Visada domina statistika, juolab nusikaltimų. Kokios tendencijos šioje srityje, jeigu palyginti su 2022 metais?
– Dominuojančios nusikalstamos veikos išlieka tos pačios: nežymus sveikatos sutrikdymas, vagystės, transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojo rasto alkoholio kiekis yra didesnis nei 1,5 promilės.
Nežymus sveikatos sutrikdymas – 2023 m. registruota 1050 atvejų, o 2022 m. 674; vagystės (pagal BK) – 2023 m. – 483, o 2022 m. – 530.
Nors statistiškai tik neženkliai išaugo narkotinių medžiagų laikymas pagal LR BK 259 str. 2023 metais – 101, o 2022 m. – 97 atvejai, tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai labai neramina visuomenę, o taip pat ir policijos pareigūnus dėl tokių medžiagų paplitimo jaunimo, o ypač mokyklinio amžiaus jaunuolių tarpe. Esame nusistatę prioritetą ne vien tik tokių atvejų išaiškinimui, prevencijai ir tyrimui, bet ir šių medžiagų prieinamumo, pasiekiamumo mažinimui. Pastarųjų metų narkotinių-psichotropinių medžiagų apyvartos dinamika rodo, kad tai ne kažkurio tai vieno regiono, vieno didmiesčio ar vieno rajono problema, tai vyksta visur: Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Ieškodami bendrų sprendimų turime susitelkti visi – visuomenė, specialiosios tarnybos, mokslininkai, mokyklos, politikai. Kuo anksčiau tai suprasime ir pradėsime dirbti kartu, tuo greičiau galime tikėtis teigiamų poslinkių ir mažesnių nuostolių.
– Kas pastaruoju metu jus labiausiai pradžiugino ir kas nuliūdino?
– Džiugina Panevėžio regiono žmonių aktyvumas ir budrumas. Dėkingi visuomenei, kad kuo toliau tuo labiau tampa nepakanti teisės pažeidėjams. Vis aktyviau siekia dalyvauti saugios aplinkos kūrime.
Džiaugiamės, kad praėjus COVID-19 pandemijai, jaunimas vėl aktyviai domisi policijos pareigūno profesija, sulaukiame labai daug dėmesio studijų mugėse, atvirųjų durų dienose bei kituose renginiuose, kuriuose stengiamės aktyviai dalyvauti.
Vadinasi, potencialo yra ir jis kiekvienais metais vis didesnis, kas suteikia viltį, kad ateityje turėsime dar vieningesnę ir saugesnę visuomenę ir stipresnę, modernesnę policiją, kurioje tarnaus motyvuoti ir kvalifikuoti pareigūnai.
Kaip ir kiekvieną policijos pareigūną, taip ir mane, liūdina pastaruoju metu susiformavęs nepagrįstas požiūris į policijos pareigūną, dėl jo atliekamų funkcijų apimties, atsakomybės ir atsidavimo valstybei, vertinimą. Gaila, kad nusistovėjo ydinga nuomonė, jog daugelį problemų policijoje sprendžia pinigai.
Vengiama spręsti pareigūnų darbo krūvio, biurokratinių procedūrų mažinimo ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo klausimus. Pats didžiausias iššūkis yra darbo krūviai, nepamatuoti ir nepagrįsti pertekliniai biurokratiniai reikalavimai. Neapibrėžtos pavedamų vykdyti funkcijų ribos. Tai lemia policijos pareigūnų emocinį išsekimą.
Daugeliu atveju jaunų policijos pareigūnų pasitraukimo iš tarnybos priežastimi tampa ne atlyginimas, ar kolektyvo mikroklimatas, o asmeninio gyvenimo ir darbo disbalansas. Tai ne tik liūdina, bet ir neramina dėl laukiančių artimiausių perspektyvų.
