Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga (PKŽNS) įgyvendina projektą, kuris prasidėjo 2022 metų rudenį, o baigėsi šių metų spalio mėnesyje.
Pagrindinis projekto tikslas – fizinių apribojimų turintiems asmenims sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes siekti fizinio tobulėjimo, suteikti individualiai pritaikytas sporto paslaugas ir žinias tam, kad įgalinti ir išugdyti kasdienio fizinio aktyvumo įpročius, pakelti sveikatos raštingumo lygį, suformuoti jų pozityvios sveikatos elgsenos pokyčius, kurie prisidės prie sveikatos netolygumų mažinimo.
Projekto dalyviai – senjorai, neįgalieji bei jų šeimų nariai. Į projekto veiklas planuota įtraukti 70 asmenų, bet dalyvavo 122. Fizinio aktyvumo pratybose planuota dalyvių 40, bet sudalyvavo 95, o dalyvių skaičius sporto stovyklose turėjo būti 40, tačiau sudalyvavo 66.
Įvertina fizinius pajėgumus
Fizinio aktyvumo pratybos vyko PKŽNS patalpose. Ten buvo organizuotos individualios treniruotės, kadangi projekto dalyvių fizinis pajėgumas labai skirtingos.
„Tokios treniruotės ypatingai naudingos tiems, kurie tik pradeda sportuoti, stokoja motyvacijos ar turi išskirtinių poreikių. Projekto pagalbininkai turi kineziterapinį išsilavinimą. Jie įvertina dalyvio fizinius pajėgumus, lūkesčius, anatomines galimybes, esamus sutrikimus ar buvusias traumas, mobilumo lygį, jėgą, ištvermę ir kitus fizinius rodiklius ir sudarė individualų pratimų planą su tam asmeniui skirta treniruočių eiga ir tempu ir apmokė teisingai atlikti pratimus. Projekto dalyviams buvo sudaryta planų vykdymo stebėsena ir buvo įvertinti pasiekti rezultatai bei išsiaiškinta kaip sekasi asmeniui sportuoti, kas pavyko, kas nepavyko, kas pasikeitė“, – teigė PKŽNS vadovas Jonas Dumša.
Surengė stovyklą prie jūros
Pasak J. Dumšos, kad pagal pasiektus rezultatus ir pokyčius, individuali programa buvo koreguojama, tęsiama arba išsikeliami nauji sporto tikslai ir toliau efektyviai siekiama juos įgyvendinti.
„Reikėjo ne vienos dienos, kad individualiai sportuojantieji įprastų ir atsirastų įprotis užsiimti fiziniu aktyvumu. Juk mūsų sportuojantieji turi įvairias negalias, todėl užsiėmimai ne grupiniai, bet individualus. Bet projekto dalyviams, kad galėtų pasidžiaugti drauge, buvo organizuojamos 6 dienų fizinio aktyvumo stovyklos „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse, Klaipėdos rajone. Užsiėmimai buvo organizuojami ir grupiniu būdu, ir individualiai“, – pasakojo PKŽNS vadovas ir pristatė, kokie užsiėmimai vyko fizinio aktyvumo stovykloje prie jūros.
„Kadangi stovyklas vykdėme gegužės ir rugsėjo mėnesiais, tai vienos jų buvo labiau orientuotos į fizinį aktyvumą lauke, o kitos į fizinį aktyvumą patalpose. Projekto dalyviai mankštinosi, mokėsi vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, vyko įvairios komandinės rungtys – šaudymas lankais, bočia, diskgolfas. Projekto dalyviams tokie užsiėmimai patiko ir jie noriai važiavo prie jūros“, – aiškino J. Dumša ir tikisi, kad rengs projektus toliau – fizinio aktyvumo neįgaliesiems reikia.
Laukia kvietimo rašyti naujam projektui
Projektui įgyvendinti lėšas skyrė Sporto rėmimo fondas, o prie jo įgyvendinimo turėjo prisidėti PKŽNS.
„Du metus besitęsiančio bendra projekto vertė apie 86 tūkst. eurų. Tame tarpe ir 10 proc. PKŽNS indelis. Projektus šiuo metu koordinuoja Nacionalinė sporto agentūra. Rašyti projektus galima metams ir kvietimas rašyti projektus skelbiamas metų pradžioje, bet jo vykdymas prasideda tik nuo liepos 1 dienos. Nesuprantama, kodėl projektas yra metams, bet jis vykdomas tik pusmetį. Be to, projektų rašoma daug – tūkstančiai, bet laimi tik šimtas. Nacionalinė sporto agentūra atmeta per 70 proc. projektų. Nežinome, kaip bus kitais metais, nors žadėjo, kad bus geriau. Tačiau jau lapkritis, bet kvietimo rašyti projektus dar nėra ir neaišku, kada bus paskelbta“, – stebėjosi projekto autorė Vijolė Janulienė.
Įvertina negalią ir parenka mankštos būdą
PKŽNS individualias treniruotes neįgaliesiems pravedantis kineziterapeutas Arminas Dziadaravičius sako, kad jo pagrindinis darbas skatinti fizinį aktyvumą.
„Svarbiausia, kad vyresnio amžiaus asmenis turintieji negalias būtų aktyvus. Bet pirmiausia nustatyti, kokia yra negalia ir parinkti žmogui, ką gali sportuoti ir išspręsti problemą. Žinoma, tos problemos greitai neišsisprendžia, bet po truputį, parinkus tinkamus pratimus, siekiame rezultatų. Svarbiausia, kad negalią turintieji jaustųsi stabiliai, pagerėtų jų stovėsena, kraujotaka. Per du metus užsiėmimų buvo daug, nes užsiėmimai vyko keturias dienas – nuo antradienio iki penktadienio“, – pasakojo treneris ir teigė, kad su neįgaliaisiais dirba jau seniai.
Dirbti su neįgaliaisiais patinka
Pasak kineziterapeuto, nuo projekto pradžios dirbo dviese.
„Man patinka dirbti su neįgaliaisiais – daugelį jų pažįstu ir žinau jų galimybes, ką jie gali daryti, ko negali. Su neįgaliaisiais dirbti nėra sudėtinga, nes jie nori mankštintis, atlikinėti pratimus. Jie nori judėti, kad galėtų savimi pasirūpinti, būti stipresniais. Žinoma, sportuoja tie, kurie supranta fizinio aktyvumo naudą. Mankštos neįgaliesiems padeda, nes jie sustiprėja – judėjimas dar niekam nepakenkė. Kita vertus, matai rezultatą“, – sakė treneris, o juo džiaugėsi besitreniruojanti Nijolė ir teigė, kad individualus užsiėmimai jai patinka ir tinka.
Stinga programų ir priemonių
PKŽNS pirmininkas mano, kad Lietuvoje vis dar stinga programų ir priemonių, kurios neįgaliems asmenims padėtų aktyviau įsitraukti į sporto, fizinio aktyvumo ir rekreacijos veiklas.
„Be to, trūksta ir sporto klubų, kurie būtų pritaikyti fizinę negalią turintiems asmenims, taip pat kvalifikuotų trenerių, turinčių patirties dirbant su neįgaliaisiais. Mūsų organizacija, vykdydama šį projektą, sukūrė tinkamas fizines sąlygas, nes projekto veiklos vyko neįgaliesiems fiziškai pritaikytoje aplinkoje, tad net ir sunkią fizinę negalią turintys asmenys galėjo sportuoti ir stiprinti savo sveikatą, nes projekto veiklas vykdė specialistai, turintys nemažai patirties darbo su neįgaliaisiais srityje“, – dalijosi mintimis J. Dumša.
