Joks miestas, ne išimtis ir Panevėžys, neįsivaizduojamas be viešąsias erdves puošiančių meno kūrinių. Miesto erdves puošia dekoratyvinės skulptūros ir paminklai sukurti žymių Lietuvos skulptorių – Roberto Antinio ir jo sūnaus Roberto Antinio jaunesniojo, Broniaus Zalenso, Regimanto Midvikio, kitų autorių darbai.
Be to, Panevėžio viešosiose erdvėse puikiai įsikomponavo ir kraštiečių menininkų – Juozo Zikaro, Bernardo Bučo, Stanislovo Kuzmos, Algimanto Vytėno, Alfrido Pajuodžio, Juozo Lebednyko, Vytauto Tallat-Kelpšos kūriniai.
Tačiau, pradėjus Panevėžio miesto centre įgyvendinti du didžiulius projektus – Laisvės aikštės ir Senvagės sutvarkymo darbus – dekoratyvines puošmenas teko iškelti. Kol kas jos į senąsias vietas negrįžo ir šiuo metu jų ekspozicijos vieta – bendrovės „Panevėžio gatvės“ teritorija.
Sudarė darbo grupę
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius aiškino, kad sudaryta speciali darbo grupė iš įvairių sričių specialistų jau bando spręsti, kurias vietas parinkti dekoratyvinėms skulptūroms.
„Darbo grupė vėl planuoja susirinkti rudenį, nes vasara – atostogų metas. Todėl reikia palaukti rudens. Skulptūroms, kurios stovėjo Laisvės aikštėje, numatyta kita vieta. Jos bus pastatytos Autobusų stoties prieigų teritorijoje. Tik reikės palaukti, kol bus įgyvendintas projektas, susijęs su naujuoju Autobusų stoties pastatu“, – aiškino dizaineris ir tęsė pasakojimą apie skulptūras, kurios puošė Senvagę.
Galėtų grįžti į Senvagę?
„Apie skulptūras, stovėjusias Senvagėje, darbo grupė jau vieną kartą aiškinosi. Antrą kartą apie jas tarsimės rugsėjo mėnesį. Dalis tų skulptūrų galėtų grįžti į Senvagę. Kodėl gi ne. Juolab kad dalis skulptūrų, kurios netrukdė vykstantiems darbas, liko tose pačiose vietose. Manau, kad Senvagės projektą planuojama priduoti iki Panevėžio 519-ojo gimtadienio. Tuomet ir nuspręsime, ar grąžinti skulptūras į tą pačią vietą“, – kalbėjo A. Narkevičius.
Laisvės aikštėje mato vieną vietą
Pradėjus tikslintis apie skulptūras, stovėjusias Laisvės aikštėje, ir pasiteiravus, ar yra nors menkiausia tikimybė, kad bent viena skulptūra sugrįš į aikštę, A. Narkevičius paaiškino:
„Vienai skulptūrai vieną vietą kaip ir matau. Tačiau tai tik mano nuomonė ir kiti darbo grupės nariai gali ir nesutikti. Anksčiau ant senojo fontano krašto stovėjusią Algirdo Varžinsko bronzinę skulptūrą „Gyvenimo žuvis siūloma perkelti prie Santuokų rūmų Respublikos gatvėje. Tačiau yra pasvarstymų, kad galima jai surasti vietą ir Laisvės aikštėje, nors pagal rekonstrukcijos projektą aikštėje nenumatyta vietų nė vienai skulptūrai.“
Darbo grupėje įvairūs specialistai
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaineris išvardijo, kas darbuojasi darbo grupėje ir sprendžia, kur įkurdinti dekoratyvines skulptūras.
„Darbo grupei vadovauja skyriaus vedėjas Saulius Glinskis, iš skyriaus be manęs dar yra Neringa Tamonienė, Loreta Paulauskienė, Gintautas Diržys, Vidminas Stankevičius, Žymantas Lipskis, Tomas Rudokas, Juozas Lebednykas, Vytautas Tallat-Kelpša ir Egidijus Radvenskas“, – supažindino su darbo grupe A. Narkevičius ir prisiminė, kad dekoratyvines skulptūras statyti buvo svarstoma Kultūros ir poilsio arba Skaistkalnio parkuose.
Norėtų, kad grįžtų į Senvagę
Dauguma Senvagę puošusių skulptūrų sukurtos garsaus skulptoriaus, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus V. Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose 2005–2015 metais.
Išgirdęs informaciją, kad galbūt simpoziumuose sukurtos skulptūros gali grįžti į Senvagę, V. Tallat-Kelpša nepatikėjo.
„Skulptūros puošė ne tik Senvagę, bet ir Laisvės aikštę, Sausio 13-osios skverą ir bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ teritoriją, nes ten vyko simpoziumai. Į Laisvės aikštę skulptūros tikrai negrįš ir, kaip suprantu, Senvagėje yra paliktos kelios skulptūros, bet kitos nebus sugrąžintos. Būtų naujiena, jeigu skulptūros bus sugrąžintos. Kiek žinau, kalbama apie Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkus. Žinoma, būtų labai smagu, jei skulptūros grįžtų į Senvagę“, – kalbėjo žinomas skulptorius.
Turėjo viziją – skulptūrų parką
Pasak skulptoriaus V. Tallat-Kelpšos, simpoziumuose sukurtos skulptūros – įvairių autorių.
„Vienos patrauklesnės, kitos savitos ir priimtinesnės žiūrovams. Kai kurios turėjo atrakcijas. Skulptūros gali atrasti vietas, kuriose jos tiktų. Norėjau padaryti skulptūrų parką, kuriame stovėtų visi simpoziumuose sukurti kūriniai. Tačiau įgyvendinti nepavyko, nes kai kurios skulptūros buvo įkurdintos kitose vietose: bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“, Sausio 13-osios skvere, prie Muzikos mokyklos. Skulptūrų parko idėja įkurti planavau Senvagėje, beveik nuo Aleksandro paminklo ir tęstųsi takų iki Bendruomenių rūmų. Manau, kad būtų įdomi atrakcija“, – svarstė V. Tallat-Kelpša ir sakė, kad dabar labiausiai skulptūroms tiktų Kultūros ir poilsio parkas, galėsiantis tapti skulptūrų parku.
