Liepos 6 dieną Rusijos Tomsko ekonominėje zonoje pasirodė šios šalies premjeras Michailas Mišustinas, jam prisistatė ten veikiančios įmonės. Su Rusijos premjeru fotografams pozavo ir IT kompanijos „Elcomplus“ vadovas Jevgenijus Tepliakovas. Premjeras išgirdo apie tautiečių kuriamas radijo ryšio šifruotas sistemas, skirtas tarnybų darbui ir negailėjo pagyros žodžių. Netrukus tuo galės įsitikinti ir Panevėžio medikai.
Panevėžiečiai nusprendė įsigyti
„Elcomplus“ – viena didžiausių radijo ryšio priemonių, programinės įrangos kūrimo kompanijų Rusijoje. Pavyzdžiui, jų pagaminta „Radius-IP“ sistema naudojasi Rusijos tarnybos, kurioms reikia radijo ryšio pagalbos. Tarp kompanijos klientų – „Lukoil“, „Gazprom“, „Rosneft“ ir kiti Rusijos energetikos gigantai.
Rusijos kompanija kuria programinę įrangą, skirtą komunikacijai. Kaip veikia rusiška sistema, netrukus galės įsitikinti ir panevėžiečiai. Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis viešųjų pirkimų būdu taip pat įsigijo rusiškos įrangos.
Kibernetinės saugos specialistai stebisi tokiu sprendimu ir perspėja, kad tai kelia grėsmę dėl galimo poveikio iš Rusijos pusės.
„Tai Rusijos įmonė. Didžioji dalis tokių įmonių yra savo šalies patriotai, ir jei valstybės specialiosios tarnybos įmonei nurodys padaryti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, Lietuvos atžvilgiu, tai jie turės tai ir padaryti“, – sakė kibernetikos ekspertas Marius Pareščius.
Įsigijo šešis komplektus
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis praėjusių metų gruodį pasirašė sutartį su Vilniaus bendrove „Info S“. Medikai įsigijo ne tik įvairių paslaugų, bet ir radijo terminalų valdymo pograminę įrangą „SMARTPTT“. Ji skirta „Motorolos“ tinklui.
Šią programinę įrangą ir sukūrė Rusijos kompanija „Elcomplus“, aptarnaujanti ir didžiąsias Rusijos valstybines kompanijas.
Techninėje specifikacijoje rašoma, kad įrenginys turi būti suderintas su „Motorola“ radijo ryšio terminalais ir užtikrinti balsinio ryšio perdavimą. Be to, įrenginys turi būti komplektuojamas su visais reikiamais kabeliais ir jungtimis. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis įsigijo šešis įrenginio komplektus.
„Motorolos“ stotelės Lietuvoje plačiai naudojamos įvairių tarnybų.
Pasak M. Pareščiaus, Lietuvos tarnybos, kurios turi „Motorola“ stoteles, naudojasi bendru Vidaus reikalų ministerijos tinklu. „Tad jei rusai nuspręstų prasiskverbti į pokalbius, prieiti prie kitų duomenų, tai teoriškai jie tai galėtų padaryti. Juk tai yra bendras tinklas“, – teigė jis.
Tiesa, įrangos pirkėjai sako, kad įranga bus naudojama tik lokaliems tikslams ir bendro tinklo tai nepaveiks.
Sako neturėję pagrindo abejoti
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties IT specialistas Martynas Kripaitis LRT RADIJUI patvirtino, kad įsigyta rusiška įranga. Tačiau, pasak jo, greitosios medicinos pagalbos stotis veikia atskirai nuo bendro Lietuvos tinklo.
„Ši Rusijos bendrovė yra oficialūs „Motorolos“ partneriai. Nežinau, ar mes turime pagrindo abejoti „Motorolos“ kompetencija“, – teigė M. Kripaitis. Panevėžio greitosios pagalbos medikai taip pat naudojasi „Motorolos“ stotelėmis.
Pasak jo, Rusijoje pagaminta programinė įranga bus naudojama tik Panevėžio greitosios pagalbos reikmėms.
„Čia nėra prieigos prie bendro tinklo plačiąja prasme. Tai čia yra ribotos galimybės. Jeigu kiltų kokia grėsmė, nebūtų techninių galimybių ką nors paveikti. Sistema veikia tik mūsų įstaigoje. Tai lokalaus pobūdžio sprendimas. Tai galbūt galėtų turėti įtakos tik mūsų veiklai“, – teigė IT specialistas.
VRM ramina: tiesioginių sąsajų su tinklu neturi
Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos LRT informavo žinantis, kokią įrangą nusipirko Panevėžio medikai. Tačiau rizikos čia nemato.
„Ši programinė įranga tiesioginių sąsajų su Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklu (SMRRT) neturi“, – teigiama atsakyme.
Be to, Informatikos ir ryšių departamentas tvirtina, kad „neturi galimybių kvestionuoti programinės įrangos, kuri suderinama, ištestuota ir veikia su „Motorola Solutions“ gaminama radijo ryšio įranga ir kuri įtraukta į „Motorola Solutions“ platinamos parterių programinės įrangos sąrašą, saugumo.
Teiks įstatymo pataisą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas čia mato problemą. Jis stebisi, kad valstybės institucijos vis dar perka Rusijoje pagamintą programinę įrangą, nors anksčiau įspėta to vengti.
„Mano vertinimas yra neigiamas. Keista, kad valstybės institucijos, žinodamos valstybės kryptį, vis dar organizuoja konkursus taip, kad tokie tiekėjai laimi. Todėl mes planuojame rudenį pateikti naują įstatymo projektą, kuris numatytų, kad valstybės reikšmingos įmonės ir įstaigos per tam tikrą laikotarpį atsisakytų tokių tiekėjų“, – LRT RADIJUI teigė L. Kasčiūnas.
Konkursą tiekti rusišką įrangą laimėjusios bendrovės „Info S“ vadovas Stanislovas Vyšniauskas LRT atsisakė kalbėti apie įrangą.
„Informacija apie mūsų klientus, duomenys apie tai, kokia techninė ar programinė įranga yra įdiegta klientams, yra konfidenciali komercinė paslaptis, ir tokių duomenų neteikiame. Todėl Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties pirkimų mes nekomentuosime“, – sakė jis.
