„Respublikinė Panevėžio ligoninė daug ir nuolat investuoja į naujos, šiuolaikiškos akių ligų diagnostikos ir gydymo įrangos įsigijimą ir, tuo būdu, ne tik gerina, bet ir plečia teikiamų diagnostikos ir gydymo paslaugų spektrą“, – džiaugiasi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
Anot ligoninės vadovo, įstaigoje nenaudotas glaukomos gydymo metodas – selektyvinė lazerinė trabekuloplastika, kuris papildo senuosius – operacinį ir medikamentinį gydymą.
„Stengiamės neatsilikti, sekame naujoves ir, esant galimybei, pritaikome jas savo darbe, taip tobulindami save, profesionaliai padėdami pacientams bei nuolat papildydami priemonių akių ligoms gydyti arsenalą“, – „Tėvynei“ sakė A. Skorupskas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjas, gydytojas oftalmologas Eugenijus Žvykas, sako, kad dėl daugelio akių ligų pacientai oftalmologo konsultacijai atvyksta patys, pajutę regėjimo pokyčius, todėl tokias ligas pavyksta diagnozuoti gana anksti ir, jeigu reikia, skirti gydymą.
„Deja, bet tokių ligų, kaip glaukoma, debetinė retinopatija, vaikams greitai progresuojanti trumparegystė, pradinėse stadijose sukeliamų simptomų pacientai nejaučia, todėl diagnostikos ir gydymo sėkmė priklauso nuo profilaktinių tyrimų. Labai džiaugiuosi stiprėjančiu mūsų regiono optikų optometristų ir Panevėžio ligoninės gydytojų oftalmologų bendradarbiavimu – vis dažniau sulaukiame pacientų atvykstančių konsultacijai, kuriems optikose buvo nustatytas padidintas akispūdis ar įtarti patologiniai pakitimai parenkant akinius. O laiku atvykusio paciento visapusiškam ištyrimui ligoninėje turime visas šiuolaikiškas priemones“, – pasidžiaugė E. Žvykas.
Gydytojas akcentuoja, kad akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Regėjimas leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.
Kasmet vis daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų. Didžiausią vaidmenį vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus – televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Vaikams augant, ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta. Tėveliai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Laiku pradėję gydyti regėjimo sutrikimą, galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.
Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą:
Mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą.
Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, jos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, padeda išvengti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos.
Selenas ir cinkas. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Nemažai cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.
Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.
Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.
Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.
Vitaminas B2. Jis reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.
Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį. Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Žuvį galima pakeisti žuvų taukais. Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus.
