2025-ieji Panevėžio kraštotyros muziejui ir visai miesto bendruomenei įsimintini metai – muziejus mini įkūrimo 100-metį. Tai – vienas seniausių ir daugiausia eksponatų saugančių Lietuvos regioninių muziejų, tapęs miesto istorijos ir kultūros vertybių saugykla ir jau šimtmetį pasakoja apie miesto raidą, žmones, gyvai ugdomą pilietiškumą, etninį paveldą bei perteikia žinią apie Panevėžio krašto savastį.
Istorija prasidėjo prie šimtą metų
Muziejaus istorija prasidėjo 1924 m., kai Panevėžio inteligentai susibūrė į draugiją „Gimtajam kraštui tirti“. Steigiamasis laikotarpis buvo intensyvus ir kupinas pilietiško entuziazmo – muziejų kūrė tokie Panevėžio inteligentai: Vladas Rozmanas, Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas, Petras Bliumas ir Jonas Moigis.
Po metų, 1925 m. sausio 18 d., muziejus buvo iškilmingai atidarytas seniausiame miesto pastate Kranto gatvėje. Tai sutapo su Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos antrosiomis metinėmis. Pirmoji ekspozicija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo – pirmaisiais metais muziejų aplankė daugiau nei 7 tūkst. lankytojų.
Antrasis pasaulinis karas nesužlugdė muziejaus, o sovietmečiu Kraštotyros muziejus išplėtė savo veiklą bei steigė filialus: rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis butas (1969 m.), Liaudies meno ekspozicija (1972 m.), skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinis muziejus Panevėžio rajone Paliukų kaime (1972 m.), Parodų rūmai (1973 m.), gydytojo Andriaus Domaševičiaus memorialinis muziejus (1974 m.).
Svarbiausias turtas – eksponatai
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas pabrėžė, kad svarbiausias kraštotyros muziejaus turtas – sukaupti eksponatai.
„Per šimtą įstaigos veiklos metų kelios muziejininkų kartos kaupė ir dokumentavo krašto ir miesto praeitį, etninę kultūrą bei gamtą atspindinčius eksponatus. Jų skaičius muziejaus fonduose išaugo nuo 2 tūkstančių iki daugiau nei 124 tūkst. eksponatų šiandien. Dėka pilietiškų kraštiečių muziejaus kolekcijos nuolat pasipildydavo dovanotais vertingais eksponatais, atspindinčiais Panevėžio ir Lietuvos istoriją“, – sakė A. Astramskas.
Muziejaus veikla – stabili
Pasak Kraštotyros muziejaus vadovo, kultūros įstaigos šimtmetis pakankamai ilgas laikotarpis.
„Kraštotyros muziejaus matė daug visokių laikų ir valdžių. Tačiau svarbiausia, kad pagrindinė veikla išliko stabili ir ta pati. Tai istorinės atminties kūrimas, perkūrimas, bet tik su laiku keitėsi formos, nes dabar atsirado modernių formų, kuriomis mokame pasinaudoti. Esame modernus, europietiškas ir šiuolaikiškas muziejus“, – atviravo muziejaus vadovas.
Pristatys drugelių kolekciją
Kraštotyros muziejaus direktorius pasidžiaugė 2024 metu veikla ir surengtomis parodomis.
„Panevėžio kraštotyros muziejus surengė 28 parodas kartu su kilnojamomis parodomis, muziejininkai publikavo 131 straipsnį spaudoje, surengė 428 edukacines programas ir ekskursijas, restauratoriai konservavo 414 muziejinių vertybių, o muziejų aplankė 32 tūkst. lankytojų. Pati didžiausia paroda – „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“. Kitas dalykas, kurį norėčiau pažymėti, kad suremontavome stogą ir šių metų gegužės mėnesį atidarysime gamtos medijos erdvę ir pristatysime drugelių ekspoziciją, kurioje yra virš 7 tūkst. drugelių“, – didžiavosi būsimomis parodomis A. Astramskas ir teigė, kad muziejus žengia koja kojon su laiku.
„Norime atliepti visuomenės poreikiams. Be drugelių kolekcijos pristatymo, rudenį turėsime parodą „Ką slepia Henriko Sinkevičiaus škatulka“. Toje parodoje ir pamatysime, kas ten slepiasi“, – paslaptingai kalbėjo įstaigos direktorius.
Vykdo įvairias iniciatyvas
Kraštotyros muziejus įsikūręs atnaujintuose Moigių namuose. 2018–2020 m. už europinių fondų lėšas rekonstravus du muziejaus pastatus, buvo atverta nauja miesto istorijos ekspozicija „Epochų dialogai“, įrengtos trys vizualios ir žaismingos edukacijos klasės, modernios restauratorių dirbtuvės.
2023 m. Lietuvos muziejų asociacija naują Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspoziciją „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“ įvertino geriausios metų ekspozicijos nominacija. Įgyvendintas projektas lankytojams suteikė galimybę muziejuje išvysti interaktyvias ekspozicijas, dalyvauti edukacinėse programose ir renginiuose. Kasmet muziejuje organizuojama per 400 edukacinių programų ir ekskursijų, o įvairios iniciatyvos, įtraukia miestiečius ir miesto svečius.
