Šią savaitė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) prezidiumas patvirtino, jog partijos pirmininko rinkimuose dalyvaus dabartinis vadovas Gabrielius Landsbergis, Seimo nariai Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas, Agnė Bilotaitė ir Žygimantas Pavilionis.
G. Landsbergio kandidatūrą iškėlė 40, P. Saudargo – 19, Ž. Pavilionio – 13, M. Majausko – devyni, A. Bilotaitės – trys partijos skyriai ir bendruomenės. Panevėžio miesto ir rajono konservatoriai į partijos pirmininkus neiškėlė nė vieno kandidato.
„Skyriuje – kol kas dar per mažos žuvelės“, – samprotavo TS-LKD Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas.
Naujienų portalui JP TS-LKD Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Kazimieras Algirdas Budrys teigė, jog pagal partijos įstatus skyriams nėra būtina siūlyti kandidatus į pirmininko postą. „Panevėžio rajono konservatoriau todėl ir neiškėlė jokio kandidato. Rinksimės iš jau iškeltų ir patvirtintų kandidatų, kurie, mano nuomone, yra pakankamai išsilavinę ir konkurencingi“, – teigė Panevėžio rajono konservatorių lyderis.
Kandidatai
TS–LKD skyriai, bendruomenės, frakcijos kandidatais iš viso buvo iškėlę 18 partijos narių. Tarp jų buvo ir parlamentarai Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Monika Navickienė, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Rimantas Dagys, eksparlamentaras Valentinas Stundys, Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas. Jie atsisakė varžytis dėl partijos vadovo pareigų.
Pirmininko rinkimai – vasarį
Išankstinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11-12 dienomis. Jei partijos vadovas nebus išrinktas per pirmąjį turą, antrajame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Kovo 4 dieną vyks partijos suvažiavimas, per kurį naujasis pirmininkas įgis įgaliojimus eiti pareigas.
TS-LKD Panevėžio rajono skyrius planuoja balsavimo urną pirmąją rinkimų dieną laikyti skyriaus būstinėje, o antrąją rinkimų dieną komisija ją veš į atokesnius Panevėžio rajono kaimelius, tam, kad balsuotų kuo daugiau rajono konservatorių.
Bus įvertinti Seimo rinkimų rezultatai
Pasak TS-LKD pirmininko G. Landsbergio, kuris partijai vadovauja nuo 2015 metų pavasario, renkant naują lyderį pirmiausia bus įvertinti Seimo rinkimų rezultatai.
„Partijos nariai, pasirinkdami pirmininką, įvertins ir Seimo rinkimus, ir tars žodį, ar išties mūsų partija, kuri, mano nuomone, tapo atviresnė, arčiau žmonių ir, tiesą sakant, ne taip prastai pasirodė pirmajame rinkimų ture, ar ta kryptis yra verta tęsti“, – sakė G. Landsbergis.
Atsakydamas į priekaištus, jog TS-LKD nutolo nuo konservatyviosios ideologijos, pirmininkas tvirtino, kad jo uždavinys buvo apjungti skirtingus partijos sparnus.
„Mes su Irena Degutiene daug dirbome, kad toje partijoje rastų save ir tie kartais aštrieji mūsų krikdemai, ir nuosaikioji mūsų partijos dalis, – kalbėjo G. Landsbergis. – Mano matymas yra būtent toks – kad mes turime tapti tikrąja Tėvynės sąjunga.“
Anot jo, tai, kad dėl pirmininko posto kovoja jauni politikai, rodo TS-LKD atsinaujinimą.
„Mes parodėme, kad partijos turi atsinaujinti. Jeigu kuris nors kandidatas ir bandys sakyti, kad kryptis buvo neteisinga pasirinkta, manau, kad jų dalyvavimas rodo, kad visiems yra galimybė, kad mes pramušėme monolitą, nebėra partija kokia nors elito struktūra, kurioje jaunas žmogus sunkiai save gali atrasti. Jau yra įvykęs lūžis, ir tas nepaprastai džiugina. Tas pats Žygimantas Pavilionis – naujas narys mūsų komandoje, mano pakviestas, randa savo vietą tarp kandidatų su savo idėjomis, su partijos matymu“, – teigė dabartinis konservatorių lyderis.
Nori pasitikrinti pasitikėjimą
Paankstinti TS-LKD lyderio rinkimus paprašė G. Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje.
Pirmą kartą šios partijos pirmininkas bus renkamas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G. Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.
TS-LKD kol kas vienintelė iš Lietuvos partijų rengia tiesioginius pirmininko rinkimus. Dėl partijos skyrių ir bendruomenių iškeltų kandidatų per slaptą balsavimą balsuoja visi TS-LKD nariai.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus partija surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje, tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri. Per antrąjį turą jie pralaimėjo net tose vienmandatėse apygardose, kur įprastai švęsdavo pergalę.
Konservatoriai Seime savo frakcijoje turi 31 atstovą, prieš tai buvusiame parlamente jie buvo gavę 33 vietas.