Panevėžio kolegijai iškilusi rimta grėsmė tebetvyro – mokslo įstaiga gali prarasti savarankiškumą, o, laikui bėgant, gali būti ir uždaryta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki kitų mokslo metų pradžios numato atnaujinti valstybinių kolegijų tinklą.
Dar praėjusiais metais ministerija paskelbė, iš dabar esančių dvylikos kolegijų, palikti tik septynias. Pertvarkai – sujungimui – ruošiamos Panevėžio, Šiaulių bei Utenos kolegijos. Tačiau ministerija, prieš priimant sprendimą sujungti tris kolegijas, davė laiko apsispręsti iki gruodžio 1 dienos – iki to laiko švietimo įstaigos turi pateikti pasiūlymus, kaip turėtų dirbti toliau ir kokį turi planą ateičiai.
Būtina numatyti ateitį
Panevėžyje trečiadienį viešėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taipogi teigė esąs susirūpinęs, kaip sujungiamos kolegijos ir, kokia nauda bus sujungus švietimo įstaigas.
„Negalima mechaniškai žvelgti į problemą, nes akivaizdžiai įsitikinau, kad labai svarbu numatyti pagrindinių mokymų įstaigų ateitį. Žmogus pasirenka mokymo įstaigą, mokymosi profilį, orientaciją ir turi numatęs mokslų tęstinumą neišvažiuodamas iš savo gimtojo miesto. Iš tiesų, Panevėžio kolegijoje populiarios inžinerijos studijos ir tai savaime suprantama – baigus studijas galima gauti darbą, panaudoti įgautas žinias ir gyventi savo tėviškėje“, – naujienų portalui JP kalbėjo G. Nausėda.
Profesiją gauti vietoje
Pasak G. Nausėdos, akivaizdu, kad miestas puoselėja viziją, jog profesiją galima gauti neišvykus iš Panevėžio.
„Jeigu studijų grandys nutraukiamos – aukštosios mokslo įstaigos sujungiamos, tenka ieškoti vietų mokslui kituose miestuose. Baigus studijas kitame mieste, dažniausiai negrįžtama į gimtąjį miestą. Todėl pridėtinėje vertėje, kurią statėme, atsiranda trūkstamoji grandis. Svarbu atsargiai žiūrėti į mechanišką kolegijų sujungimo planą – sujungti Šiaulių, Panevėžio, Utenos kolegijas“, – atvirai kalbėjo G. Nausėda ir teigė, kad negalima per prievartą sujungti mokslo įstaigų.
Laiką išnaudoti tinkamai
Prezidento nuomone, Panevėžio kolegija ir įstaigos išlikimu suinteresuoti asmenys sieks, kad aukštosios mokslo įstaigos nebūtų sujungtos.
„Tačiau yra vienas „bet“. Turi būti dedamos pastangos mokslo plėtrai, jeigu nebus tai daroma, Panevėžio kolegija neišgyvens iki 2028 metų. Todėl laiką būtina išnaudoti tinkamai. Turėtų padėti Panevėžio miesto savivaldybė. Kolegija šį laikotarpį turi pasitikti pasirengusi, kad nebūtų uždaryta. Kol kas traukinys dar nėra nuvažiavęs ir sprendiniams priimti laiko dar yra, bet didžioji dalis sprendimų – Savivaldybės rankose“, – perspėjo šalies prezidentas G. Nausėda.
Filialai neturi perspektyvų
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas taipogi mano, kad Panevėžio kolegiją reikia gelbėti nuo sujungimo su Šiauliais ir Utena.
„Nors šalies Vyriausybė deklaruoja regioninę politiką, bet kuria planus – jungti kolegijas ir palikti jų tik septynias. Be aukštojo mokslo Panevėžiui bus blogai. Sujungus tris kolegijas, jos būtų ne stiprinamos, o naikinamos. Realiai filialai ilgai neišsilaikytų – jie neturėtų perspektyvų. Kita vertus, galvoti reikia apie jaunus žmones, kurie, baigę mokslus Panevėžio kolegijoje, dažniausiai pasilieka dirbti šio miesto įmonėse. Jeigu išvažiuoja studijuoti į kitą miestą, kaip taisyklė, negrįžta į Panevėžį“, – perspėjo S. Gailiūnas.
Pateikė rezoliuciją
Anot Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, ministerijai pateikta rezoliucija, jog būtina išsaugoti savarankiškas aukštąsias mokyklas.
„Rezoliuciją pasirašė verslo atstovai, Panevėžio regiono merai. Dokumente rašoma, kad reikia išsaugoti Panevėžio kolegiją ir žiūrėti plačiau – stiprinti Lietuvos regionus. Turime žiūrėti į pramonės įmones, į jų poreikius. Jeigu pramoninkai renkasi verslą vystyti Panevėžyje, pirmiausia žiūri, ar yra potencialių darbuotojų, ar yra aukštoji mokykla, kurioje rengiami specialistai“, – teigė S. Gailiūnas.
