Plačiai išplėtoti centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklai ir galimybė šilumą gaminti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestuose ir rajonuose sudaro puikias galimybes pasinaudoti šios energetinės infrastruktūros teikiamais privalumais ne tik apsirūpinant šiluma, bet ir sprendžiant klimato kaitos problemas.
Per pastaruosius dešimt metų AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse pastatyti biokuro katilai leido sumažinti brangaus iškastinio kuro, o biokuro panaudojimą šilumos gamybai padidinti iki 80-90 proc. Nuo 2012 metų, kai buvo rekonstruotos katilinės, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėjo nuo 111 tūkst. tonų iki 20 tūkst. tonų.
Šiuo metu apie 78 proc. šilumos yra pagaminama bendrovės katilinėse ir apie 22 proc. šilumos perkama aukcionuose iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Nepriklausomai, kiek kokiame mieste kainuoja pagaminti ir patiekti šilumą, visoms regiono savivaldybėms nustatoma vienoda šilumos kaina.
Bendrovės ekonomiškai pagrįstos investicijos į naujas energijos gamybos technologijas ir įrangą leidžia efektyviai naudoti energetinius išteklius, tačiau šilumos kainai didžiausią įtaką daro naudojamo kuro (biokuro, gamtinių dujų) bei elektros energijos, vandens, superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos, kurioms bendrovė neturi įtakos. Tai akivaizdžiai parodė 2022 metais smarkiai išaugus kuro kainoms, didėjo ir šilumos kaina – 2022 m. spalį ji siekė 11,13 ct/kWh. Baigiantis 2023-2024 m. šildymo sezonui, kovo mėnesį šiluma gyventojams kainavo – 6,54 ct/kWh be PVM ir tarp 49 šalies šilumos tiekimo įmonių pagal šilumos pigumą AB „Panevėžio energija“ buvo penkta.
Investicijos į efektyvesnę šilumos gamybą
Bendrovės įgyvendinami investiciniai projektai siejami su efektyvia šilumos gamyba ir jos tiekimu kuo mažesnėmis sąnaudomis, užtikrinant centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą ir galimybę mažinti šilumos kainą visiems bendrovės regiono vartotojams: per pastaruosius metus įrengtos keturios 487 kW bendros galios saulės fotovoltinės elektrinės Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių Zarasų katilinių teritorijose, pastatytas vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu ir naujas kaminas Panevėžio elektrinės katilinėje, pakeisti seni susidėvėję katilai naujais kondensaciniais vandens šildymo katilais Josvainių (Kėdainių r.), Liūdynės (Panevėžio r.) katilinėse, sumontuotas Rokiškio katilinėje Organinio Renkino ciklo (ORC) įrenginys, biokuru gaminamą šilumą paverčiantis elektros energija.
„Šiais metais Kėdainių miesto katilinėje įrengtas dūmų kondensacinis ekonomaizeris leidžia sumažinti kuro sąnaudas, naudingai panaudojant išeinančių dūmų bei juose esančių vandens garų slaptąją garavimo šilumą iš dujomis kūrenamų vandens šildymo katilų, o Rokiškio katilinėje tęsiama biokuru kūrenamo garo katilo statyba bei dūmų valymo įrenginio – elektrostatinis filtro įrengimas“, – investicinius projektus vardija AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
„Pasibaigęs šildymo sezonas kelia naujus tikslus ir darbus: šilumos tinklų hidrauliniai bandymai ir remonto darbai, vykdomų projektų tęstinumas, naujų investicijų planavimas“, – sako bendrovės vadovas.
Siekiant užtikrinti patikimą šilumos gamybą, senas, susidėvėjęs vandens šildymo katilas Mikoliškio katilinėje (Pasvalio r.) šiais metais bus pakeistas nauju, o Narteikių katilinėje (Pasvalio r.) bus pastatytas naujas plieninis kaminas.
Plėtodama saulės elektrinių projektus, prisidėdama prie švarios ir saugios energijos gamybos, 2024 metais bendrovė planuoja įrengti saulės fotovoltines elektrines Pasvalio, Subačiaus (Kupiškio r.), Noriūnų (Kupiškio r.) kailinių teritorijose.
Šiuo metu bendrovės regione sumontuotų penkių saulės elektrinių gaminama elektros energija yra panaudojama bendrovės reikmėms, tačiau netrukus bus išnaudojama ir bendrovės transporto išlaikymo išlaidoms mažinti. Šiais metais planuojama įrengti tris elektromobilių įkrovimo stoteles Panevėžyje ir Kėdainiuose. Šių įkrovimo stotelių kuriama infrastruktūra leis didinti elektromobilumą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bendrovėje. Dabar bendrovės darbuotojai vykdyti užduočių vyksta 4 elektromobiliais.
Šilumos kainos stabilumą užtikrina ir investicijos į šilumos tinklus
Iki šiol AB „Panevėžio energija“ yra rekonstravusi daugiau nei 60 proc. visų eksploatuojamų šilumos tiekimo tinklų, kurių bendras ilgis visame regione sudaro 265 km. Kiekvienais metais investicijos į šilumos perdavimo tinklų modernizavimą leidžia mažinti šilumos nuostolius tinkluose ir gerinti šilumos tiekimo patikimumą vartotojams. Atnaujinus vamzdynus, senus susidėvėjusius pakeitus naujais, šiuolaikinius kokybės reikalavimus atitinkančiais vamzdynais, mažėja šilumos gamybos apimtys – naudojama mažiau kuro, vadinasi, mažėja ir aplinkos oro tarša. Iki naujo šildymo sezono bendrovė planuoja atnaujinti daugiau nei 6 km ilgio šilumos tinklų visame regione.
Laukia sudėtingi, plataus užmojo planai
Panevėžio elektrinė šiuo metu dalyvauja Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir, susidarius palankioms supirkimo kainoms, iš gamtinių dujų pagamintą elektros energiją parduoda „Nord Pool“ elektros biržoje. Ieškodama techninių priemonių, kurios leistų gaminti pigesnę elektros energiją, o proceso metu susidariusią šilumą tiekti į Panevėžio miesto centralizuotus šilumos tinklus, bendrovė planuoja modernizuoti Panevėžio termofikacinę elektrinę, pastatant naują biokuro garo katilą ir panaudojant esamą garo turbiną. Modernizavus elektrinę, didėtų atsinaujinančių išteklių panaudojimas, mažėtų neigiamas poveikis aplinkai ir priklausomybė nuo gamtinių dujų. Šis projektas pareikalautų apie 20 mln. eurų, tad bendrovė tikisi sulaukti valstybės paramos, be kurios šį projektą įgyvendinti būtų sunku.
Perspektyvoje numatytas ir Kėdainių miesto katilinės rekonstravimas, kuris siejamas su nestabilia AB „Lifosa“ veikla, jai neužtikrinant atliekamos šilumos pardavimo Panevėžio energijai.
Sąskaitų už šilumą dydis priklauso ir nuo vartotojo pastangų
Centralizuota šilumos tiekimo sistema suteikia galimybę vartotojui apsirūpinti šiluma pigiausiu būdu, o siekiant mažesnių sąskaitų, gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šilumos suvartojimas sumažėtų ir jų name. Tam reikia atlikti daugiabučio namo renovaciją. Efektyviai naudojant energiją, mažėja šilumos poreikis, kartu mažėja ir sąskaitų dydis, taigi, galime ne tik sutaupyti, bet ir gyventi švaresnėje bei sveikesnėje aplinkoje.
