Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir visa jų vienijama verslo bendruomenė, mini ypatingą sukaktį – šimtmečio jubiliejų. Vasario 4 dieną Seime buvo atidaryta fotografijų paroda, skirta šiai sukakčiai paminėti.
Šią savaitę paroda atkeliavo ir į Panevėžio dailės galeriją bei buvo pristatyta Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginyje. Parodą bus galima aplankyti iki kovo 10 dienos.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad atkeliavusi paroda labai svarbi verslo atstovams.
„Prieš šimtą metų, 1924 m. gruodžio 19 dieną, Lietuvos Seimas priėmė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, kuris tapo pamatiniu verslo atstovavimo pagrindu mūsų šalyje. Po pusės metų, 1925 m. birželio 18 d., Kaune duris atvėrė pirmieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tai buvo svarbus žingsnis valstybės ekonominiam vystymuisi ir verslo kultūros puoselėjimui“, – sakė S. Gailiūnas ir teigė, kad parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose galima matyti dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusius rūmus, pramonės įmones – rūmų nares bei fotografijų kolekcijoje eksponuojamos nuotraukos iš tarpukario laikų.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose galima matyti dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusius rūmus, pramonės įmones – rūmų nares. Unikalioje fotografijų kolekcijoje eksponuojamos nuotraukos iš tarpukario laikų.
Parodos eksponatai atskleidžia, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai tarpukariu atliko svarbų vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime. Jie buvo viena svarbiausių institucijų, kuri skatino šalies prekybą, pramonę ir amatus bei atstovavo verslo bendruomenės interesams, bendradarbiaujant su tuometine valdžia.
Jie teikė rekomendacijas įstatymų leidėjams, skatino verslo reguliavimo sistemos tobulinimą. Glaudų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis įrodo ir parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose 1937 m. Kaune šalies ministras pirmininkas Juozas Tūbelis įmūrija rūmų kertinį akmenį, o 1939 m. prezidentas Antanas Smetona iškilmingai atidaro naujuosius rūmus.
Paroda pristato ir Lietuvos verslų istorijas. Žymiausio saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 metais, kai Antanas Gricevičius, būdamas 36 metų, savo mediniame name įrengė nedidelį karamelės virimo katilą.
Pirmieji darbuotojai buvo patys savininkai – A. Gricevičius kartu su žmona Juzefa. Čia buvo gaminami karameliniai saldainiai, vėliau – ir šokoladiniai. To meto Lietuvoje daugumą verslo įmonių valdė kitataučiai, todėl A. Gricevičius savo dirbtuves pavadino lietuviško augalo vardu. Ilgainiui buvo pastatyti keli mūriniai pastatai. Tarpukario laikotarpiu fabrike jau dirbo 160 darbuotojų, buvo gaminami 300 pavadinimų saldainiai.
Tuo tarpu Albertas Foigtas, vokiečių kilmės dvarininkas, 1902 metais aukštaitiškos aludarystės tradicijomis garsėjančiame Panevėžyje įkūrė alaus daryklą ir pavadino ją „Bergschlosschen“ (iš vok. k. – Pilaitė ant kalvos). Tokį pavadinimą darykla gavo dėl neįprastos vietos – buvo pastatyta tuščiame lauke Nevėžio pakrantėje ant aukštos kalvos. Pirmaisiais metais bravoras išvirė apie 3 tūkst. kibirų alaus, produkcija buvo tiekiama arkliais. 1918 metais bravoras pavadintas lietuviškai – „Kalnapilis“.
