Panevėžio centrinis turgus – smulkaus verslo buveinė: nuo mažiausio varžtelio iki 100-metės knygos

Panevėžio centrinė turgavietė sulaukė sušvelnėjusio karantino bei prisipildė prekeiviais ir pirkėjais. Panevėžio centrinio turgaus vadovė Asta Pačekajūtė pasakojo, kad į turgų, į savo įprastas vietas prie prekystalių, grįžo beveik visi darbo išsiilgę prekeiviai.

Prisitaikė prie karantino

Panevėžio turguje prekiautojai išsirikiavę kaip priklauso – išlaikomas bent poros metrų atstumas. Turguje įtaisyti stendai su dezinfekantu ir informacija, kaip derėtų pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Be to, įvesta taisyklė dėvėti kaukes.

Naujienų portalo JP žurnalistai apsilankė Panevėžio centrinėje turgavietėje ir susipažino, kaip dirba turgus karantino metu.

Su turgavietės naujienomis, įdomybėmis supažindino Aukštaitijos sostinės centrinio turgaus vadovė A. Pačekajūtė.

Pirmasis objektas – maisto paviljonas

„Paviljone darbas organizuotas pagal visus reikalavimus. Kas kelias valandas atidaromi langai, patalpa vėdinama ir naktimis. Be to, dezinfekuojamos, o pardavėjams įrengtos plastiko pertvaros. Tokia priemonė pasiteisino“, – vedžiojo po paviljoną A. Pačekajūtė ir supažindino su įvairiais gaminiais prekiaujančiais prekeiviais, tarp kurių darbuojasi atvykę net iš Kelmės.

„Panevėžio centrinėje turgavietėje dirbame jau seniai. Klientai mus žino – esame savi. Beje, prekiauti turguje pradėjo tėvai, o mes paveldėjome verslą ir tęsiame jų darbą“, – prisistatė Jolanta Vireikienė.

Sūriai iš Stipruolių kaimo

Turguje sūriais prekiaujanti Salomėja Skaržauskienė iš Stipruolių kaimo, Panevėžio rajone, net ir sūrius vadina taip.

„Kadangi esu iš Stipruolių kaimo, kitaip sūrių negaliu vadinti. Kaimo pavadinimas – išskirtinis. Jame sodybų nedaug, todėl labai svarbu išlaikyti pavadinimą. Sūriai – namų darbo ir garsina kaimą“, – aiškino sūrių gamintoja S. Skaržauskienė.

Prekiauja pieno gaminiais

Pilstomu pienu, sveriama grietine ir varške prekiaujanti moteris iš Panevėžio rajono pasakojo, kad per karantiną perkančiųjų šiek tiek sumažėjo.

„Prekiauju natūraliu pienu, grietine, varške ir sviestu. Tai – Stasės Puodžiukienės pieno ūkio gėrybės. Visa produkcija atitinka standartus, yra sertifikuota. Viską gaminame ūkyje, o dalį pieno pristatome perdirbti Rokiškyje“, – pasakojo Jogilija.

Kiaušiniai – kokybiški

Iš maisto paviljono, lydimi Panevėžio centrinio turgaus vadovės, patraukėme į kitas erdves, kuriose prekiaujama įvairiaisiais prieskoniais, žiedadulkėmis ir kitomis prekėmis.

„Žiedadulkės – nepakartojama priemonė stiprinti organizmą. Ypatingai šiuo laiku, kai turime problemų su virusais. Dabar pats laikas stiprinti organizmą žiedadulkėmis. Jas valgyti labais paprasta. Nubrauktą šaukštelį į burną – ir palengva čiulpti. Kiti žiedadulkes geria su vandeniu arba jų įdeda į kokteilius. Tiesa, būtina įsitikinti, ar organizmas nealergiškas“, – pristatė žiedadulkes Rima Rimėnienė ir tęsė:

„Prekiauju ir kiaušiniais. Jie iš Rokiškio – nedidelio Audrupio ūkio. Kiaušiniai – kokybiški, nes višteles lesina natūraliais pašarais. Sumušus kiaušiniais pamatysite, kad baltymas tirštas. Atsivežame nemažai produkcijos iš to ūkio. Mums svarbiausia – kaina, kad pirkėjas sugrįžtų.“

Turi 100 metų senumo knygą

Užklydome ir pas knygas jau 18 metų pardavinėjančią Laimą Jasulaitienę. Panevėžio centriniame turguje moteris prekiauja ne tik knygomis, bet ir įvairiausiais suvenyrais, plokštelėmis.

„Prekiauju knygomis jau seniai. Ir prekystalis stovėjo lauke, o dabar turiu patalpą. Knygas žmonės, kuriems nekyla ranka išmesti į konteinerį, atneša ir palieka prie durų. Jie pirko knygas, kaupė. Knygas ir pardavinėju, ir keičiu. Turiu ir 100 metų knyga, kurį išleista 1920 metais“, – rodė leidinį ponia Laima.

Auksinių rankų meistras

Lauke įvairiausiais darbo padargais prekiaujantis Virginijus – auksinių rankų meistras – sako, kad viską padaro pats.

„Viską darau pats, – rodo meistras suvenyrinius kirvukus. – Rankų darbo gaminiai. Jeigu dirbu be parūkymų, padarau per dieną 5 kirvukus. Perka žmonės. Va, neseniai atėjo 80 metų močiutė ir sakė, kad pirmą kartą mato tokį kirvuką. Pirmiausia dariau didelius, tikrus kirvius, o vėliau atėjo mintis gaminti suvenyrinius. Paklausūs jie, žmonėms patinka.“

Turi visko

Meistras pasakoja, kad pastaruoju metu žmonės labiausiai perka kauptukus, grėbliukus.

„Ravėti daržus juk reikia. Tai ir darau patogius kauptukus, grėbliukus. Visi kauptukai skirtingi. Taip įdomiau daryti, nenuobodu. Dar turiu senovinių spąstų pelėms ir net žiurkėms. Visko pas mane rasite, ko prireikia namų ūkyje. Tik reikia ateiti ir pasakyti, ko reikia. Ir suremontuoti galiu“, – rodė savo gėrybes Virginijus ir priėjusiai moteriškei, vos spėjusiai paklausti, ar turi lenciūgą, iškart atsakė, kad taip.

Amžius – ne riba

Batais, šlepetėmis, apranga, trikotažo gaminiais prekiaujanti Janina sako, kad jau turguje dirba seniai.

„Man 87 metai, o turguje jau dirbu per 20 metų. Sėdėti namuose – nuobodu. Ypatingai per karantiną buvo blogai. Galvojau, kad išprotėsiu, net kraujo spaudimas šoktelėjo. Kai pradėjau dirbti, viskas stojo į vietą. Judėti reikia. Prekes pati važiuoji pirkti į Vilnių“, – išdidžiai kalbėjo džiaugsmu trykštanti moteris.

Prekiauja apsauginėmis kaukėmis

Panevėžio centriniame turguje galima rasti ir kitų įvairių prekių. Tai ir kaukių, bet ir jos turi savo pirkėją.

Jų pardavėjas Jurijus Kliukinas iki karantino prekiavo kitų siūtomis kepuraitėmis, saulės akiniais, o per karantiną teko imtis prekybos kaukėmis.

„Žmona dirba šeimos klinikoje ir paprašė pasiūti jai kaukę. Pirmieji modeliai nebuvo patys geriausi. Pirmoji kaukė buvo aštuonių sluoksnių, o dabar – penkių sluoksnių. Dėjau perforuoto neopreno sluoksnį, tai sintetika, skaido drėgmę. Dėjau kitus sluoksnius – nepralaidžią mikrofibrą, liną, apsiuvau išoriniu sluoksniu. Vis tobulinau gaminį, net ir dovanojau jas“, – pasakojo J. Kliukinas ir sakė, kad pačioje pradžioje kaukės buvo paklausios, bet dabar mažiau.

Perka arbatai

Džiovintais prieskoniniais augalais prekiaujanti Nijolė aiškino, kad tinkamų augalėlių džiovinimui ieško kone po visą Lietuvą.

„Yra tam tikros augimvietės, kuriose renku augalus. Juk ne viską gali rasti Panevėžio rajone, todėl tenka po visą Lietuvą pavažinėti. Beje, dalį augalų auginame patys. Džiovinimui reikia pirkti gerą džiovyklą. Tada tinkamai sudžiovinsi augalus. Pavasarį perka mėtas, melisas, čiobrelius, ramunėles. Perka ne ligai gydyti, bet arbatai gerti“, – pasakojo prekeivė.

Už mažuosius verslininkus

Po išsamios ekskursijos po Panevėžio centrinį turgų, jo vadovė A. Pačekajūtė pasakojo, kas yra šiuo metu svarbiausia.

„Būtina palaikyti smulkųjį verslą, todėl siūlome ir panevėžiečiams, ir miesto svečiams pirkti turguje. Net ir šūkį sugalvojome: „Palaikyk smulkųjį verslą – pirk turguje“. Reikia palaikyti savo kraštą ir jo mažuosius verslininkus“, – kalbėjo turgaus direktorė ir tęsė:

„Panevėžio centrinis turgus renovuotas ir pritaikytas prekybai. Atsirado naujų, populiarių erdvių. Tai – „Sendaikčių kiemas“. Jame galima mainyti, keisti, dovanoti, parduoti, pirkti. Šioje erdvėje prekybos plotai – nemokami. Yra specialios vietos mugėms rengti. Nors šventes ir muges riboja karantinas, manome, kad šie renginiai atsigaus ir bus lankomi. Turgus sutvarkytas taip, kad jame gerai jaustųsi ir prekeiviai, ir lankytojai. Norime, kad kiekvienas atėjęs pirkėjas sugrįžtų vėl ir vėl.“