Švč. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje atidarytas šventųjų relikvijų lobynas. Ekspozicijoje atskleidžiamas trapus religinės kultūros paveldo grožis bei relikvijoms laikyti skirtų relikvijorių formų įvairovė.
Relikvijorius surinkęs ir ekspoziciją įrengęs Švč. Trejybės bažnyčios rektorius Simas Maksvytis įsitikinęs, kad šventųjų relikvijos – bažnytinio paveldo dalis ir ją reikia vertinti ne tik kaip meno kūrinį, bet ir pagarbą religijai, tikėjimui.
Trijų rūšių relikvijos
Kunigas S. Maksvytis naujienų portalui JP pradžioje paaiškino, ką reiškia žodis „relikvija“.
„Tai lotynų kalbos žodis, reiškiantis „liekanas“ arba „palaikus“. Krikščionybė pripažįsta trijų rūšių relikvijas. Labiausiai gerbiamos vadinamosios pirmo laipsnio relikvijos – paties šventojo palaikai ar jų dalys. Antrojo laipsnio relikvijomis laikomos šventojo drabužių dalys ar kiti jam artimi daiktai. Pagaliau, trečiojo laipsnio relikvijų garbingumas kyla dėl jų sąlyčio su pirmojo laipsnio relikvijomis. Tai įvairūs daiktai, kuriais buvo tiesiogiai paliesti šventojo palaikai“, – pasakojo dvasininkas apie relikvijas, jų svarbumą.
Gavo dovanų
Pasak Švč. Trejybės rektoriaus, šventųjų relikvijos pačios atėjo.
„Relikvijos skirtos žmonėms ir turi būti su žmonėmis. Pati pradžia buvo prieš trejus metus, kai šios bažnyčios monsinjoras Juozapas Antanavičius padovanojo kelias relikvijas, kurios dabar sudėtos į relikvijorius. Supratau, kad relikvijos didžiulė ir neįkainojama vertybė. Pradžioje svarsčiau, kad relikvijas, įtaisęs į relikvijorius, turėsiu sau ir būsiu su šventaisiais. Tačiau vėliau supratau, kad per didelė prabanga paveldu grožėtis vienam“, – prisiminė relikvijų kolekcionavimo pradžią S. Maksvytis.
Prasminga ekspozicija
Kunigas sakė, kad apsvarstęs, nusprendė, jog relikvijos turi būti arčiau žmonių.
„Jos turi būti demonstruojamos bažnyčioje. Todėl visas relikvijas, kurias parsivežiau iš Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, kurias gavau dovanų nusprendžiau parodyti. Jei visi šventieji surado vienas kitą, tai jų relikvijas turi matyti žmonės – slėpti jų negalima. Todėl ir gavosi tokia prasminga ekspozicija, kuri dabar ir demonstruojama Švč. Trejybės bažnyčioje“, – pristatė S. Maksvytis šventųjų relikvijų lobyną ir sakė, kad ekspozicija įrengta atsakingai – įvesta signalizacija, pastatytos vaizdo kameros, uždengtos relikvijos grūdintu stiklu.
Atgavo monstranciją
Ypatingai dvasininkas išskyrė monstranciją, kuri Švč. Trejybės bažnyčią pasiekė prieš trejus metus.
„Relikvija į bažnyčią sugrįžo 2015 metais. Ši relikvija – labai svarbi, nes istoriniai duomenys rodo, kad viena brangiausių ir meniškiausių katalikų liturginių reikmenų susijusi su mūsų bažnyčia. Yra išlikusios nuotraukos, kurios matyti, jog monstrancija naudota šv. Mišiose prieš II-ąjį Pasaulinį karą. Per visus neramumus, sovietmetį ji atsirado Klaipėdoje, o dabar vėl sugrįžo pas mus“, – rodė vieną svarbiausių relikvijų kunigas S. Maksvytis.
Relikvijos menančios tremtį
Demonstruodamas relikvijų lobyną kunigas S. Maksvytis pristatė ir kitas ekspozicijos detales.
„Tai kunigo Mato Šermukšnio, kalėjusio lageriuose, relikvijos. Šie paprasti daiktai – rankų darbo, o juos kunigas naudojo aukodamas šv. Mišias. Čia ir vyskupo Kazimiero Paltaroko ranką rašytas mišiolas, kuris kunigui į lagerį buvo nusiųstas įvyniotas į lašinius. Manau, kad šios relikvijos labai brangios ir vertingos – mena tremtį“, – sakė bažnyčios rektorius.
Vertė – neįkainuojama
Pasiteiravus, kur naudojamos relikvijos ir kokia jų vertė, Švč. Trejybės bažnyčios rektorius S. Maskvytis aiškino:
„Relikvijos kviečia melstis. Juk daugelis bažnyčių turi žymių relikvijų, prie kurių žmonės meldžiasi ir prašo malonių. Tos mažos relikvijos įtaisytos relikvijoriuje, padeda suprasti to šventojo, kuriam skirta relikvija, svarbumą. Kviečia sekti to šventojo pėdomis, domėtis jo gyvenimu. Juolab, kad ir jis kadaise buvo žmogus, o nenusileido iš dangaus. Visos relikvijos – svarbios, o jų vertė – neįkainuojama. Juk nebūtinai viską reikia vertinti pinigais. Be to, ir ekspoziciją įrengėme arti durų, kad šventos relikvijos pasitiktų ateinančius melstis.“
[quote_box_center] Relikvijos
Šventųjų relikvijos – bažnytinio paveldo dalis, susijusi su šventųjų vizualinėmis ir fizinėmis reprezentacijomis, rašytinių šaltinių liudijamomis šventųjų relikvijų įnešimo iškilmėmis, altorių įranga. Relikvijos relikvijoriuose, kaip ir atvaizdai, reprezentuoja šventuosius.
Reliktas, kaip dalis vietoj visumos, yra šventojo kūnas, kuris, tikima, gali būti dieviškos malonės tarpininkas.
Relikvijų gerbimas pradėjo formuotis pirmaisiais krikščionybės amžiais kartu su kankinių kultu.
Rodant pagarbą viduje saugomam turiniui, relikvijų talpyklos visais laikais buvo daromos iš patvarių ir brangių medžiagų, išmoningai puošiamos ir saugomos kaip didžiausias turtas.
Kiekviena bažnyčia siekė jų turėti kuo daugiau. Ypač buvo vertinamos su Kristaus gyvenimu ir kančia susijusios, taip pat žymios, viso šventojo kūno arba svarbios jo dalies relikvijos. [/quote_box_center]
