„Panevėžio autobusų parko“ autobusai – patogūs visiems keleiviams. Jie pritaikyti ne tik paprastiems keleiviams, bet ir regos, judėjimo negalias turintiems, patogūs mamoms su vežimėliais, sunkiau vaikštantiems senjorams.
Tačiau, nors autobusų vairuotojai turi teorinių žinių, kaip užtikrinti, kad negalią turinčių žmonių kelionės būtų patogios, vis dėlto įmonė inicijavo praktinius mokymus, kaip padėti keleiviui patekti į autobusą neįgaliojo vežimėlyje ar turinčiam regos negalią.
Buvo surengti mokymai ir bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ patalpose, ir įvairiose miesto autobusų stotelėse. Autobusų vairuotojai net gi patys išbandė, ką reiškia atsidurti negalią turinčio keleivio vietoje. Jie sėdosi į neįgaliojo vežimėlį ar užrištomis akimis bandė be pagalbos patekti į autobusą.
Tokiuose 2 valandų trukmės mokymuose dalyvavo apie 70 vairuotojų. Visi jie gavo įgytas žinias patvirtinančius pažymėjimus, o mokymų vaizdinė medžiaga bus transliuojama įmonės patalpose įrengtame monitoriuje.
„Panevėžio autobusų parko“ generalinio direktoriaus Arnoldo Gražio nuomone, praktiniai mokymai padeda geriau suprasti keleivių su negalia problemas ir lūkesčius.
„Tikimės, kad įtvirtintos žinios vairuotojams padės išvengti nesusipratimų, o visuomeninis transportas bus patogus visiems keleiviams“, – teigė įmonės vadovas.
Iš bendrovės mieste eksploatuojamų 65-ių autobusų 52 pritaikyti keleiviams su judėjimo bei regos negaliomis: salonuose yra ryškiaspalviai kontrastingi ženklinimai, veikia garsiniai durų atidarymo ir uždarymo signalai, balsu pranešami stotelių pavadinimai, įrengta specialiai neįgaliojo ar vaikiškam vežimėliui įvažiuoti skirta platforma ir saugi jų kelionės vieta.
Be to, žemagrindžiai autobusai turi ir pasvirimo į dešinę pusę funkciją, kad neįgaliesiems būtų lengviau įvažiuoti.
Pasak A. Gražio, dar labiau palengvinti žmonių su negalia kelionę viešuoju transportu svarstoma ateityje įdiegus daugiau techninių galimybių.
Tačiau įmonės direktorius pabrėžė, kad net ir tobuliausia technika neveikia be žmogaus.
„Autobuso vairuotojas turi matyti situaciją ne tik savo, bet specifinius poreikius turinčio keleivio akimis. Tai ir buvo akcentuota praktiniuose mokymuose. Juose praktiškai išbandytos įvairios modeliuotos situacijos: įtvirtinti vairuotojų įgūdžiai, kokiu atstumu nuo šaligatvio borto sustabdyti žemagrindį autobusą, kaip jį pakreipti, kaip paruošti platformą, kaip padėti keleiviams ja įvažiuoti“, – aiškino A. Gražys, bet pripažino, kad tokios vairuotojų pagalbos prireikia gana retai – negalią turinčių keleivių nėra daug.
