Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė V. Breskienė: „Į teismą dėl per mažų teisėjų atlyginimų dar nesikreipėme“

Teisėjai nebesitaiksto, jog jau daugiau kaip dešimt metų jiems nekeliami atlyginimai, o esami laisvi teisėjų etatai nebeužpildomi. Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė Virginija Breskienė teigia, kad teisėjo profesija tapo jau nebe tokia patraukli ne tik dėl mažo atlyginimo, bet ir dėl nesamo konkurencingumo su kitomis pareigybėmis.

„2008 metų lapkričio 6 dieną buvo priimtas LR Teisėjų atlyginimo įstatymas, kuriame buvo numatyti didesni koeficientai. Po pakeitimų, didesnius atlyginimus gavome vos du mėnesius. Tada atėjo krizė ir atlyginimai teisėjams buvo drastiškai sumažinti. Nuo 2008 metų sunkmečio teisėjų atlyginimai nėra grąžinti į tą patį lygį, kada kito viešojo sektoriaus atlyginimai buvo padidinti jau keletą kartų. Per tą laiką Apylinkės teismų teisėjams atlyginimas buvo peržiūrėtas ir koreguotas tik vieną kartą, praėjusiais metais, o konkurencingumas atlyginimų ypač sumažėjo“, – naujienų portalui JP kalbėjo V. Breskienė.

Maži atlyginimai

Anot teisėjų, pavyzdžiui Apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais, prieš mokesčius, buvo 2 440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2 362 eurus. Apylinkės teismo teisėjų vidutinis atlyginimas šiuo metu yra apie 3 500 eurų neatskaičiavus mokesčių.

Panevėžio apylinkės teismo priminkė, turinti 23-ejų metų teisėjo darbo stažą, šiuo metu „į rankas“ gauna 2 511 eurų atlyginimą. Pernai atlygimas „į rankas“ buvo 2 416 eurų. Atlyginimas padidėjo beveik 100 eurų dėl to, kad buvo perskaičiuotas darbo stažas. Žemiausios instancijos teismo teisėjas, neturintis tarnybos valstybei stažo, uždirba 1 773 eurus į rankas.

Be to, šiuo metu net nežiūrint į geriausiai uždirbančius advokatus, teisėjai dažnai uždirba mažiau ir už prokurorus ar aukštus policijos pareigūnus. Pavyzdžiui, generalinės prokuratūros departamento prokuroras gauna šiek tiek didesnį atlyginimą už Apeliacinio teismo teisėją. Aukščiau vertinami ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai.

„Taip, tai yra tiesa. Prokurorų atlyginimai yra didesni. Kažkuriuo momentu buvo mažesni, kažkuriuo –  lygūs. Šiuo metu teisėjo atlyginimas mažesnis, nors pagal teisminius procesus, visgi teisėjo kompetencija ir įvertinimas turi būti didesnis“, – sakė V. Breskienė.

Darbo krūvis – didelis

Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės teigimu, teisėjams tenka „didžiuliai krūviai ir srautai“, o šios grandies teismuose esama daug laisvų darbo vietų.

„Teisėjų darbo krūvis didelis, ir jie dirba tiek, kiek reikia. Bylos skirstomos kompiuteriniu būdu, programos pagalba. Kasdien gauname naujų  bylų, visas turime išnagrinėti nustatytais terminais, tad tenka dirbti net ir po darbo valandų ar savaitgaliais“, – naujienų portalui JP sakė V. Breskienė.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo 545 baudžiamąsias bylas, iš jų 283 – Panevėžio rūmai, 93 – Biržų rūmai, 50 – Kupiškio rūmai, 67 – Pasvalio rūmai, 52 – Rokiškio rūmai.

Per tą patį laikotarpį,  civilinių bylų Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėta 5 294. Iš jų 2 946 išnagrinėjo Panevėžio rūmai,  771 – Biržų rūmai, 498 – Kupiškio rūmai, 524 – Pasvalio rūmai, 555 – Rokiškio rūmai.

Trūksta teisėjų

Panevėžio apylinkes teisme, įskaitant visus apylinkei priklausančius Rūmus, šiuo metu dirba 32 teisėjai, tačiau Panevėžio rūmuose trūksta trijų teisėjų, Pasvalio rūmuose – dviejų, Kupiškio ir Rokiškio rūmuose trūksta po vieną. Šiuo metu paskelbta atranka ir į Biržų rūmų teisėjų vietą, kuri atsilaisvins nuo šių metų gruodžio 23 dienos.

„Teisėjų pastaruoju metu nuolat trūksta, niekaip neužpildome esamų laisvų etatų. Turime teisėjų, kurie gyvena Vilniuje ir važinėja dirbti į Panevėžį, bet toks važinėjimas reikalauja didelių išlaidų. Iš Panevėžio teisėjai vyksta dirbti į Pasvalio, Biržų ar Rokiškio rūmus. Kaip bus ateityje, nežinau, nes tie, kurie važinėja, dabar jau atsisako tokio darbo principo. Kiek man žinoma, galbūt lengviausiai užsipildo etatai Klaipėdoje, o visur kitur visi turime problemų. Pagal tokius atlyginimus, kokie yra dabar, naujai pradedantis teisėjas dirbti nenori“, – teigė V. Breskienė.

Gali sekti kolegų keliu

Kaip žinia, Regionų apygardos administracinis teismas liepos viduryje priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.

V. Breskienė paklausta, ar tokiu keliu eis ir Panevėžio apylinkės teismo teisėjai, viliasi, kad to nepririeks.

„Mes dar nesikreipėme. Visų pirma, turime aptarti visi mūsų teismo teisėjai kartu, tai nėra mano vienos nuomonė ar noras. Dar birželio mėnesį šį klausimą kėlė Teisėjų asociacija. Buvo diskutuojama, kodėl teisėjo profesija tapo nebepatraukli. Viena iš priežasčių – ne konkurencingumas su kitomis pareigybėmis ir, be abejo, mažas atlyginimas. Mes kol kas nutarėme palaukti. Sugrįšime po atostogų ir pasitarsime, ką darysime – ar palaikysime kolegų kreipimąsi ir kreipsimės taip pat į teismą, ar lauksime, kada bus priimtas įstatymo pakeitimas, kuriame bus peržiūrėti teisėjų atlyginimai“, – teigė Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė.

Valstybės tarnybos reformos paketas, kuriame numatytas ir teisėjų atlyginimo klausimas, Seimui turėtų būti teikiamas šį rudenį ir jį priėmus atlyginimai galėtų augti nuo sausio.

NUOMONĖ

 

Ministrė: teisėjų atlyginimo klausimas Seimui turėtų būti teikiamas rudenį

 

Valstybės tarnybos reformos paketas, kuriame numatytas ir teisėjų atlyginimo klausimas, Seimui turėtų būti teikiamas šį rudenį ir jį priėmus atlyginimai galėtų augti nuo sausio, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Mano žiniomis, Vidaus reikalų ministerija savo visą reforminį paketą planuoja teikti Seimui šį rudenį, tokio įstatymo projektą priėmus įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų sausio 1. Visas paketas yra įdėtas į Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnybos reformos paketą, viena iš dalių yra teisėjų atlyginimai. Regionų apygardos administracinis teismas liepos viduryje priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.

 

Byloje keliamas klausimas, kad „teisėjo darbo užmokestis turi būti susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne su baziniu dydžiu“. Projektas derinamas ir su Teisėjų taryba. Toks pasiūlymas, jų vertinimu, yra tinkamas, tam kad galėtų būti atlyginimai, sakyčiau, konkurencingi ir užtikrinantys teismų nepriklausomumą, nes puikiai suprantame, kad pigaus teisingumo nebūna.

 

Pagal projektą yra numatoma, kad pirmos grandies, tai yra, apylinkės teismo teisėjo darbo užmokestis turėtų sudaryti 3,5 kartus didesnį nei vidutinis Lietuvos darbo užmokestį, atitinkamai toks vertinimas būtų konkurencingas, kad mes turėtume ir asmenis, kurie norėtų aplikuoti. Apylinkių teismų teisėjams tenka „didžiuliai krūviai ir srautai“, o šios grandies teismuose esama daug laisvų darbo vietų. Kad turėtume asmenų, norinčių aplikuoti, konkurenciją, kad Lietuva galėtų susirinkti tuos žmones, kurie labiausiai tinkami vykdyti teisingumą, mes turime užtikrinti tas sąlygas.

 

Apie teisėjų atlyginimų problemą kalbama neseniai Europos Komisijos Lietuvai išplatintame rekomendaciniame pranešime, kuriame pažymima, jog vertinant teismų nepriklausomumą svarbus ir finansinis teisėjų nepriklausomumas, tai yra, kaip užtikrinamas darbo užmokestis. Į teisėjų atlyginimo problemą liepos pradžioje dėmesį atkreipė ir Teismų asociacijos valdyba“.