Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais – trūksta vietų, kur priglausti iš šeimų paimtus vaikus. Ypač sudėtinga situacija dėl paauglių bei įvairius sutrikimus turinčių vaikų – globėjai jų atsisako, o įstaigos perpildytos arba nepritaikytos. Savivaldybės pažadai išspręsti problemą kol kas ir liko pažadais. Valdininkai tikina, kad padėtis nėra tokia dramatiška, esą, prireikus, visais vaikais būtų pasirūpinta.
Panevėžio Vaiko teisių apsaugos specialistai sako su nerimu laukiantys kiekvieno pranešimo apie šeimose nesaugioje aplinkoje esančius vaikus. Pasak skyriaus vedėjos, šiuo metu būtų sudėtinga, jei iš šeimos tektų paimti ne tik mažamečius, bet ir paauglius.
„12–18 metų vaikai. Tai visais atvejais, jeigu yra teisių pažeidimas ir jie negali likti savo gyvenamoj aplinkoj, mes juos paimam iš nesaugios aplinkos ir apgyvendindavom bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tiesiog šiai dienai yra pilni bendruomeniniai vaikų globos namai ir šita problema šiandien kabo ore“, – sako Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.
Šiuo metu Panevėžyje yra penki globėjai, tačiau visi jie pasirašę sutartis globoti vaikus tik iki 12 metų. Todėl vyresnius belieka priglausti bendruomeniniuose namuose, kurie, pasak vaiko gerovės specialistų, perpildyti. Tačiau savivaldybės atstovai problemų neįžvelgia – esą tokia situacija visoje Lietuvoje ir Panevėžio išskirti nederėtų.
„Kiekviena diena atneša tam tikrus sprendimus. Mes nežinom, kiek tų vaikų gali būti paimta iš vienos šeimos, ar penki, ar trys, keturi, vienas. Tada mes sprendžiam kiekvieną klausimą individualiai. Iš esmės kiekvieną apgyvendinimą. Šiuo metu aš tikrai nematau problemos“, – teigia Panevėžio savivaldybės atstovė Audronė Grainienė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad nerimą kelia ne tik paaugliai, tačiau ir negalią turintys vaikai. savivaldybės pažadai išspręsti šią problemą kol kas ir liko pažadais.
„Mes neturim nė vienų budinčių globėjų, kurie sutiktų globoti neįgalų vaiką, ar turintį tam tikrų sutrikimų ir neturim nė vienos įstaigos, nei vienos vietos paruoštos būtent neįgaliems vaikams“, – teigia Ž. Ginaitė.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius penkis metus, nes aš neilgai dirbu, tokio atvejo nebuvo, tai iš principo jau mes jį sprendžiame prevenciškai“, – tvirtina Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Savivaldybė yra nupirkusi ketvirtuosius bendruomeninius namus, kuriuose galėtų apsigyventi iki šešių vaikų, juos žadama pritaikyti ir fizinę negalią turintiems vaikams. Tačiau kada šis butas sulauks gyventojų, kol kas neaišku, mat iki šiol nerandama rangovų jam remontuoti.