Baigdami akciją „Lydeka 2021“, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Panevėžyje surengė neteisėtų žvejybos įrankių naikinimo akciją.
Draudimas žvejoti lydekas galiojo nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Per tą laiką, vykdydami akciją „Lydeka“, aplinkosaugininkai surengė apie 700 reidų, patikrino beveik 8200 žvejų mėgėjų ir kone 500 transporto priemonių. Nustatyta daugiau nei 560 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų.
Panevėžio valdybos pareigūnai atliekų tvarkytojams perdavė guminę valtį su irklais, medinę-plastikinę valtį su irklais, plastikinį kubilą, 3 metalinius venterius (gaudykles), 67 statomuosius tinklus, 5 bučius, 5 savadarbes žvejybines vėliavėles, 3 spąstus, 2 kilpas, 4 skritulius, 53 palaidines (šakotines).
Atkreipti žmonių dėmesį
Vykdydami gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, iš pažeidėjų aplinkosaugininkai paima įvairiausių neteisėtai naudojamų įrankių: tinklų, bučių, povandeninių šautuvų, kilpų, spąstų, žeberklų ir kt.
„Ši akcija organizuojama keliais tikslais. Pirmiausia norime atkreipti žmonių dėmesį gyvūnijos išteklių apsaugą ir skatinti žmonių nepakantumą aplinkosauginiams pažeidimams. Be to, visiems primename, kur dedami neteisėtai naudoti įrankiai“, – aiškino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė ir teigė, kad neteisėtai naudojami įrankiai konfiskuoti per nepilnus metus.
Galima parduoti
Kaip teigia M. Ramanauskienė, sulaikius pažeidėją, kiekvienas paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis užregistruojamas Aplinkos apsaugos departamente ir saugomi taip, kad nebūtų prieinami pašaliniams.
„Užregistruoti daiktai perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Konfiskuotą turtą, kurį dar galima realizuoti (tarkim, geras valtis), perima, įvertina ir realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą. Beje, dalis tų įrankių yra bešeimininkei ir ištraukti iš vandens telkinių, o kita dalis – iš pažeidėjų“, – pabrėžė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė.
Perduodami atliekų tvarkytojams
Pasak Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkės, tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, perduodami atliekų tvarkytojams.
„Tai daiktai, kurių naudojimas ir apyvarta uždrausta – tinklai, kilpos, spąstai, žeberklai – arba nekokybiški, menkaverčiai ar sugadinti daiktai. Visus juos, kaip atliekas, perduodame teisėtiems atliekų tvarkytojams. Be to, kai kuriems neleistinai žvejojantiems su neleistinais įrankiais skiriamos baudos. Jų dydžiai priklauso, kokioje situacijoje sugautas žvejas ir kokiomis priemonėmis žvejojo“, – aiškino M. Ramanauskienė ir teigė, kad neleistini žvejybai naudoti reikmenys perimti iš viso Panevėžio regiono ir juos perėmė gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai.
Gali skirti baudas
Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Dalius Drevinskas aiškino, kad dalis žvejybos įrankių – bešeimininkiai, o kiti paimti iš žvejų, kurie žvejojo neleistinomis priemonėmis arba gali sugauti tiek žuvies, kiek priklauso.
„Atimant žvejybos priemones iš brakonierių pasitaiko įvairių situacijų. Pavojingas darbas. Dirbame kaip ir policijos pareigūnai ir išart galime skirti baudas. Pavyzdžiui žiobrių galima pagauti ne daugiau kaip 5 kilogramus. Jeigu pagauna daugiau nei 5 kg, tai skaičiuojamas viršsvoris ir už neteisėtai pagautą žiobrį teks mokėti iki 100 eurų. Žiobrius ir lydekas šiuo metu galima gaudyti leidžiamais mėgėjų žvejybos įrankiais. Jeigu įrankiai neleidžiami – gresia įspėjimas arba bauda iki 60 eurų“, – perspėjo žvejus D. Drevinskas ir sakė, kad visai neseniai aplinkosaugininkai surengė reidą ir tikrino, ar žiobrius gaudantys žvejai mėgėjai laikosi taisyklių.
