Į naujienų portalą JP kreipėsi vienas iš Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių tėvų Arminas (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Vyras tikino, kad jo sūnaus auklėtoja iš mokinių ir tėvų „reketuoja“ pinigus bei verčia aukoti Ukrainai.
„Praėjusią savaitę, būdamas darbe, sulaukiau skambučio iš sūnaus auklėtojos, kuri ėmė manęs klausti, kodėl jis neatnešė bent 2 eurų paramai Ukrainai. Nustebau, kad taip reketuojami pradinukai. Jei jau renka paramą, galėtų tą daryti tėvų susirinkimo metu. Apskritai, esu labai nustebęs, kad verčiama taip aukoti. Mūsų šeima ir taip nemažai prisidėjo prie paramos Ukrainai – tiek finansais, tiek daiktais. Kodėl turėtume dar aukoti ir mokykloje, kuri, nesame įsitikinę, jog pinigus tikrai panaudos tam tikslui. Mieliau aukojame tiesiai į specialių organizacijų sąskaitas“, – pasakojo pasipiktinęs panevėžietis.
Neigia, kad buvo prašyta pinigų
A. Lipniūno progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė neigė, kad mokykloje galėjo vykti toks aukų rinkimas.
„Rinkliavų tikrai nebuvo. Buvo organizuota akcija „Mes palaikome Ukrainą“, skirta rinkti lėšoms „Blue & Yellow“ organizacijai. Ją sugalvojo pati Mokinių taryba. Ketvirtokai nupynė specialias apyrankes, kurias vėliau kiti mokiniai galėjo įsigyti už auką minėtai organizacijai. Iš viso buvo surinkti 508 eurai. Taip pat mūsų mokykla turi atsidariusi sąskaitą paramai, į kurią tėveliai gali pervesti norimą sumą pinigų. Kas aukoja, be jokių specialių raginimų. Tikrai nenorėčiau tikėti, kad mūsų mokytoja galėjo skambinėti tėvams ir prašyti pinigų“, – kalbėjo V. Petrulevičienė.
Šiuo metu A. Lipniūno mokykloje mokosi 30 ukrainiečių vaikų. Pasak direktorės, kai tėveliai sužinojo apie naujai atvykusius mokinius iš Ukrainos, patys noriai aukojo šiems vaikams, atidavė senas, išaugtas uniformas, rinko raštines prekes.
Taip pat V. Petrulievičienė išreiškė atskirą padėką „Vilties“ progimnazijos bendruomenei. „Jie mums irgi padėjo rinkti paramą naujiems mokiniams, kadangi pačioje „Vilties“ progimnazijoje dar nebuvo ukrainiečių. Jų bendruomenė labai prisidėjo ir dosniai aukojo“, – kalbėjo direktorė.
Panevėžio ugdymo mokyklose – 136 ukrainiečiai
Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė, iš naujienų portalo JP sužinojusi apie gana keistus aukų rinkumus, pabrėžė, kad taip prašyti aukos – nėra normalu.
„Tai turi būti tik savanoriška auka, todėl, jei taip iš tiesų buvo, tikrai nenormalu. Tokių atvejų kitose mokyklose neteko girdėti. Girdėjau tik apie gražias mokinių akcijas, kai patys vaikai renka tarą, ją priduoda ir pinigėlius perveda į specialias Ukrainai paramą renkančių organizacijų sąskaitas. Taip pat buvo daroma mokinių akcija, kurios metu buvo renkama parama kanceliarinėmis priemonėmis ukrainiečių vaikams“, – pasakojo ji.
Šiai dienai Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklose jau mokosi beveik 150 mokinių iš karo niokojamos Ukrainos. Daugiausiai – Vytauto Žemkalnio gimnazijoje ir Kazimiero Paltaroko gimnazijoje. Po kelis vaikus yra visos kitose mokyklose: „Minties“ gimnazijoje, A. Lipniūno, „Žemynos“, „Vyturio“, „Šaltinio“ progimnazijose. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose ugdoma kone 30 vaikų. Daugiausiai: lopšeliuose-darželiuose „Aušra“, „Žvaigždutė“, „Draugystė“, „Dobilas“, „Papartis“, „Varpelis“.
„Atvykus ukrainiečiams į mokyklą, jų raštinėmis prekėmis tenka pasirūpinti mokyklai, nes vaikai jų neturi ir jokia pagalbos organizacija šiomis prekėmis neaprūpina“, – paaiškino A. Bagdanskienė.
Pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai
Vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai, kiek daugiau nei pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai, nurodė BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Įvairią paramą Rusijos užpultai valstybei skyrė 50,3 proc. lietuvių. Iš jų 29 proc. aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7 proc. aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6 proc. – skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą. 49,4 proc. apklaustųjų nurodė paramos Ukrainai neskyrę.
Karo niokojamai Ukrainai ir pinigus, ir kitus daiktus aukojo visų socialinių padėčių žmonės, nepaisant jų gyvenamosios vietos, lyties ar amžiaus. Tarp skyrusiųjų įvairią paramą statistiškai išsiskiria didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 10–19 dienomis su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Iš viso apklausti 1005 pilnamečiai šalies gyventojai 25 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc.
