Dusetų dailės galerijoje iki gegužės 31 dienos veikia panevėžiečio Valentino Pečinino fotografijų paroda „Tikėjimo kryžkelės“.
Į vieną parodą fotomenininkas sujungė dvi parodas – viena skirta amžiną atilsį Paberžės šviesai, kapucinų vienuoliui tėvui Stanislovui, antroji – atskleidžia paslaptingą Lietuvos stačiatikių pasaulį.
Papildo viena kitą
Parodos „Tikėjimo kryžkelės“ autorius V. Pečininas įsitikinęs, kad dvi parodoje susitikusios krikščionybės kryptys – katalikai ir stačiatikiai – vieną kitą papildo. Juolab, kad Lietuvoje ir gyvename šalia vienas kito, drauge: katalikai, stačiatikiai, sentikiai, liuteronai ir kitų religijų atstovai.
Paroda „Šventasis kelias“ skirta Tėvui Stanislovui sukurta 2005 metai, o „Stačiatikių tikėjimo portretas“ kurta net dešimtmetį – nuo 2006-ųjų iki 2016 metų. Abu fotografiniai pasakojimai susiliejo į vieną ir tapo paroda „Tikėjimo kryžkelės“.
Meno plėtimasis pagal tėvą Stanislovą
Kūrėjo V. Pečinino parodą puikiai apibūdina dar 2005 metais Tėvo Stanislovo parašyti fotomenininkui skirti žodžiai: „Bonum diffusivum sui! (Gėris privalo plėstis)“.
Tai senų senovės išminčių palinkėjimas. Difuzija, plėtimasis vyksta daugeriopai: per poeziją, per filosofiją, teologiją. O kai pažiūriu jūsų darbus, pagalvoju: „O čia tai difuzija, tai plėtimasis!” Išplatini, išsklaidai grožį, darbštusis Valentinai. Difuzija, plėtimas!!! Su padėka… Tėvas Stanislovas. Paberžė. 2005“.
Buvo paskutinis fotografas
Religinės temos fotomenininkui nėra svetimos. Pirmasis religinis V. Pečinino darbų ciklas „Šventasis kelias“ buvo skirtas katalikų tikėjimui. Šio ciklo centre atsidūrė Paberžės šviesa, kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas
Pasak fotomenininko, fotosesija vyko 2005 metų balandžio 10 dieną. „Susitariau su tėvu Stanislovu, ir jis mielai sutiko fotografuotis. Tik perspėjo, kad pozuoti nelinkęs. Visą dieną sekiojau jį su fotoaparatu ir fiksavau kiekvieną judesį“, – prisiminė prieš 13 metų vykusią fotosesiją.
Anot V. Pečinino, jis buvo bene paskutinis fotografas, kuriam pavyko užfiksuoti nuotraukose gyvą tėvą Stanislovą.
„Praėjus kelioms dienoms po fotosesijos, tėvo Stanislovo liga paūmėjo, o po dviejų su puse mėnesio jis mirė. Mano paroda tarsi dovana visiems, kurie pažinojo, bendravo su juo“, – tvirtino autorius.
Darbo užteko
Fotomenininkas sakė, kad fotografuojant teko nemažai paplušėti.
„Mano fotografijos dvigubos. Iš pradžių nufotografavau šiurkščią retai austą drobę. O tada ant tų pačių kadrų fotografavau dvasininką. Labai džiaugiausi, kad tėvas Stanislovas ne pozavo, o tiesiog gyveno. Man atrodo, kad kiekvienas jo gestas, šypsena, rankos, akys daugiau pasako nei žodžiai. Nuostabu, kad pavyko sugauti įvairius jo dienos momentus“, – džiaugėsi V. Pečininas.
Pirmos sukurtos prieš 10 metų
Pirmosios V. Pečinino fotografijos, atskleidžiančios paslaptingą Lietuvos stačiatikių pasaulį, buvo sukurtos prieš daugiau nei 10 metų. Fotomenininkas V. Pečininas šį žingsnį žengė 2006-ųjų lapkritį nekūrenamoje Lebeniškių kaimo šventovėje. Tai davė pradžią daugybei fotosesijų Lietuvos ortodoksų šventovėse. Dešimties metų įkvėptos kūrybos ir kruopštaus darbo rezultatas – tūkstančiai nuotraukų, kurios pristatytos Dusetų dailės galerijoje.
Tikėjimo pradžia
Stačiatikių šventikas Aleksejus Smirnovas įsitikinęs, kad tikėjimo kelias prasideda nuo pirmo žingsnio.
„Fotomenininkas įsitikinęs, kad fotoaparato objektyvas – tai pasaulio pažinimo instrumentas. Jis tyrinėja, veda kiaurai per uždarus altoriaus vartus į slėpiningą Ortodoksijos pasaulį. Paprastiems maldininkams netenka regėti, kas vyksta už jų. Autorius mūsų dėmesį sutelkia į nepastebimus, greitai praeinančius dalykus. Fotonuotrauka sustabdo sprūstančią nuo žvilgsnio akimirką, parodo ortodoksų pamaldų ir kultūros paprastumą bei didybę ir mažame bažnytkaimyje, ir mieste. Nuotraukose šventovės, sakramentai, šventės, žmonės, emocijos“, – kalbėjo apie parodą dvasininkas A. Smirnovas.
Sveikintojų galerija
Parodos autorių sveikino ir jo kūriniais žavėjosi Visagino stačiatikių Šv. Panteleimono cerkvės Josif Zateišvili, Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas Vytautas Dagelis, Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia klebonas kun. dek. Vydas Juškėnas, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ir administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas.
[quote_box_center] Apie parodos autorių
Valentinas Pečininas gimė 1959 metais gegužės 8 dieną Panevėžyje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Nuo 2004-ųjų Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, nuo 2008 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
1980 m. baigė Lietuvos Valstybinį kūno kultūros institutą, Pedagoginį fakultetą. 1980–1998 tarnavo Lietuvos VRM ir policijos sistemoje. Dabar sporto treneris. Surengė per 30 individualių parodų Lietuvoje bei užsienyje bei dalyvavo daugiau nei 45 grupinėse parodose.
Svarbiausi darbai: „Esmės laikinumas“ (1999–2007), „Nostalgija siaurukui“ (1999–2004), „Baletas“ (2000–2006), „Gyvybės harmonija“ (2001–2002), „Alsuojanti Afrika“ (2002–2007), „Teatro užkulisiai“ (2004–2005), „Šventasis kelias“ (2005), „Stačiatikių tikėjimo portretas“ (2006–2016), „Florencijos dviračiai“ (2010), „Saukų šeimos portretas“ (2011), „Trolių sielos ir sapnai“ (2013–2015).
V. Pečininas yra keturis kartus „Auksinio kadro“ laureatas konkurse Lietuvos spaudos fotografija (2005, 2007, 2012, 2014).
2007 metais išleido albumą „Prasiveržimas“. [/quote_box_center]