29-erių panevėžietis Danielius Laureckas ant riedlentės – nuo paauglystės, baigęs mokyklą jis trumpam paliko šį sportą, tačiau netrukus grįžo į jį kaip mentorius, riedlentininkų bendruomenės Panevėžyje puoselėtojas ir varžybų organizatorius.
Pirma aikštelė – daugiabučio kiemas
Danielius pasakoja, kad šį sportą pamėgo, nuo tada, kai jam buvo 13-lika. Jis kartu su draugais norėjo išbandyti kažką naujo, todėl nusipirko riedlentes.
„Pirmieji pasivažinėjimai vykdavo daugiabučių kiemuose, ten kur rasdavome lygesnį kelią. Kai išmokome važinėti paprastai, atsirado neišvengiamas noras pabandyti atlikti triukus“, –dalinasi vaikinas.
D. Laureckas sako, kad geri prisiminimai kuriami iš gerų emocijų, o riedlentininkų bendruomenėje – jų daug.
„Geros akimirkos atsiranda bendraujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, keliaujant, dalinantis patirtimi, o svarbiausia – mokantis naujų triukų. Jų dažniausiai mokomės vieni iš kitų, jeigu to nepakanka – padeda internetas. Pamenu savo pirmąjį išmoktą triuką, tai buvo „ollie“. Tai turbūt yra daugelio pirmasis triukas, jis bazinis ir be jo būtų sunku tobulėti“, – prisimena riedlentininkas.
Danielius pasakoja, kad važinėjant riedlente dingsta visos problemos.
„Kiekviena laisva akimirka reiškė pasivažinėjimą su draugais riedlentėmis. Nors šis sportas dažnai siejamas su rizika ir traumomis, tačiau sielai – tai atgaiva. Važiuodamas esu susikoncentravęs tik į save ir riedlentę, todėl visos kitos problemos – dingsta“, – pasakoja sportininkas.
Sportas keičiantis pasaulėžiūrą
Danielius pasakoja, kad kai esi pradedantysis šis sportas atrodo be galo rizikingas ir ekstremalus, bet išties jis keičia pasaulėžiūrą ir aplinką, kurioje gyveni.
„Kol esi pradedantysis, šiame sporte „lubų“ nėra. Tu stebi pažengusius riedlentininkus darant sudėtingesnius triukus ir užsimanai „pavaryti“ taip kaip jie. Tuomet imi po truputį mokytis ir galiausiai gali improvizuoti, „freestyle’linti“, kurti naujus triukus ar judesius pats“, – dalinasi vaikinas.
„Pripažįstu, šis sportas nėra lengvas, bet lengvi dalykai laimės atneša labai mažai. Čia gali išmokti tiek daug, kad kai būsi geriausias savo mieste, atsidarysi „Youtube“ ir suprasi, kad gali dar daug išmokti“, – šypsosi Danielius.
„Man be galo svarbi galimybė padėti kitiems išmokti šio meno. 2024 metų pradžioje Žydrūnas Vainauskas paprašė, kad jį ir jo sūnų pamokyčiau važinėti riedlente. Žinoma, sutikau ir tuomet aistra šiam sportui užgimė dar stipriau“, – prisimena riedlentininkas.
Panevėžio riedlentininkų prisikėlimas
Šiuo metu Panevėžyje yra apie 10-15 riedlentininkų. Danielius pasakoja, kad tokia bendruomenė suteikia vilčių – nuolat atsiranda naujų žmonių, norinčių prisijungti prie šios be galo draugiškos ir palaikančios bendruomenės.
„Turbūt prie jaunimo užsidegimo važinėti riedlente nemažai prisidėjo 2024 rugsėjo 15 dieną surengtos riedlenčių varžybos, tokio tipo varžybų Panevėžio apskrityje nebuvo daugiau nei 10 metų. Sulaukėme dalyvių iš visos Lietuvos, žinoma, ketiname ir toliau organizuoti tokias varžybas“, – ateities planais dalinasi D. Laureckas.
Šiais metais Panevėžyje atsirado galimybė treniruotis patalpoje, buvo atvertos durys į „Panevėžio mini indoor“ erdvę.
„Tikslas – suteikti vietą riedlentininkams treniruotis šaltuoju metų sezonu. Kartais įsileidžiame ir paspirtukininkus. Deja, didžioji dalis riedlentininkų vis dar mokosi ir prie patalpų išlaikymo prisidėti negali, todėl ieškome rėmėjų. Kitu atveju yra tikimybė, kad kitąmet šių patalpų nebeturėsime“, – pasakoja vaikinas.
„Išties visiems Panevėžio ir Panevėžio rajono riedlentininkams noriu pasakyti – važinėkime protingai, įvertinkite savo gebėjimus, bet ir nesėdėkite komforto zonoje. Jeigu reikia pagalbos, nebijokite prašyti“, – skatina Danielius. Vaikinas priduria, kad jeigu reikia pagalbos, drąsiai galima rašyti į jo „Instagram“ paskyrą „skateboardingpanevezys“.
