Panevėžietė pareigūnė K. Katuškevičiūtė: „Mane visuomet žavėjo uniforma“

AutoriusSAMANTA ILONYTĖ
FotoŽIVILĖ VEČIORKUTĖ
Karolina yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus I-ojo poskyrio vyriausioji patrulė.

Karolina Katuškevičiūtė dar vaikystėje žinojo, kad užaugusi bus statutinė valstybės tarnautoja. Šiuo keliu ją įkvėpė eiti tėtis, kuris visuomet dukrai pasakodavo apie gaisrus, jų gesinimą bei žmonių gelbėjimą. Tad, sekdama tėčio pėdomis, panevėžietė pasirinko stoti į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą.

Įkvėpė tėtis

„Mane visuomet žavėjo uniforma, į kurią žiūrėjau ir dabar tebežiūriu su pagarba. Taip pat žavėjo pagalba žmonėms, o namuose turėjau puikų pavyzdį – tėtį, kuris pasakodavo apie tai, kokie būna gaisrai, kaip juos gesina, apie tai kaip gelbėja žmones ne tik iš gaisrų, bet ir prispaustuosius avarijose ir kitose situacijose. Tėčio pavyzdžio vedama pasirinkau šį kelią“, – pasakojo mergina.

Taigi, prieš aštuonerius metus Karolina tapo statutinė valstybės tarnautoja, kuomet nusprendė mokytis Vilniuje, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, ir ten įgijo bendrojo pagalbos centro specialisto profesiją.

„Tuoj pat pasibaigus mokymams prasidėjo tikrasis darbas. Pagalbos ir skubiosios pagalbos skambučių administravimas, taip pat pagalbos teikimas nuotoliniu būdu, pagal poreikį, iki kol į įvykio vietą atvykdavo pagalbos tarnybos. Darbas buvo įdomus, reikalaujantis greitos reakcijos bei specifinių žinių. Ten padirbusi ir įgijusi reikalingos patirties, nusprendžiau ieškoti savęs toliau. Grįžusi į gimtąjį miestą, Panevėžį, padariusi pertrauką nuo tarnybos, įgijusi dar vieną specialybę, stojau į pareigūnės kelią“, – dėstė Karolina.

Tuomet ji suprato, kad tai kelias, kuriuo nori eiti toliau. „Tiesiog supratau, jog nebūnant tarnyboje, jaučiausi ne savoje vietoje“, – pridūrė ji.

Karolina Katuškevičiūtė dar vaikystėje žinojo, kad užaugusi bus statutinė valstybės tarnautoja.

Niekuomet nėra monotonijos

Šiuo metu mergina yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus I-ojo poskyrio vyriausioji patrulė. „Dirbu reagavimo skyriuje. Mano darbo pobūdis yra užtikrinti viešąją tvarką, reaguoti į iškvietimus, kurių specifika – įvairi: avarijos, konfliktai, muštynės, smurtas artimoje aplinkoje bei šių įvykių forminimas.“

Panevėžio policijoje mergina įsidarbino prieš metus. Pasiteiravus, ar pareigūno darbas skiriasi nuo tokio, kokį įsivaizdavo ir, koks yra iš tiesų, panevėžietė tikino, kad viskas panašiai kaip ir galvojo.

„Tai – reagavimas į iškvietimus, konfliktinių situacijų sprendimas, patruliavimas miesto gatvėmis, todėl labai neišgąsdino. Kiekviena darbo diena yra skirtinga ir nežinai, į kokį įvykį teks važiuoti, tad visada turi būti pasiruošusi viskam. Šioje tarnyboje, tai ir žavi, kad niekuomet nėra monotonijos“, – atviravo pašnekovė.

Karolina yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus I-ojo poskyrio vyriausioji patrulė.

Socialinės išmokos, penktadienis ir pilnatis

Didžiausias iššūkis šiame darbe, pasak Karolinos, tai, jog negali klysti.

„Visa atsakomybė, dėl priimto sprendimo įvykio vietoje, krenta ant tavo pečių. Įvykiuose negali būti ir jokio atsainumo, nes kartais ir menkiausia detalė gali būti svarbi. Tačiau turiu taisyklę: kas nedirba, tas neklysta“, – teigė pareigūnė.

„Mano manymu, sunkiausios dienos darbe – socialinių išmokų mokėjimo diena, penktadienis ir pilnatis, nes tuomet tikrai jaučiasi didesnė įvykių gausa, nors bet kuriuo metu ir darbo dienomis veiklos netrūksta“, – pabrėžė ji.

Karolina su kolega.

Priimti sprendimą „čia ir dabar“

Karolina pasidalino ir vienu iš įsimintiniausių įvykių pareigūnės karjeroje.

„Vienas iš įsimintiniausių įvykių, kurį kartu su kolega turėjome patruliuojant mieste, kuomet vakaro metu, pamatėme be šviesų važiuojantį automobilį. Važiuodami jo link svarstėme, kas galėjo nutikti. Privažiavus, pamatėme garbaus amžiaus vyrą, kuris mums pasakė, jog sugedo automobilis ir turbūt nebeparvažiuos namo. Mes tuoj pat pasisiūlėme padėti ir padėjome parvilkti automobilį iki senolio namų. Maloniausia tai, kad žmogus grįžo namo saugiai, mums padėkojo ir atsisveikinome su šypsena“, – pasakojo mergina.

Paklausus, kokiems žmonėms rekomenduotų stoti į policiją, Karolina tikino, kad tai turi būti drąsios ir komunikabilios asmenybės.

„Taip pat reikėtų nepamiršti stipraus atsakomybės jausmo, psichologinio pasirengimo, nes išties būna situacijų, kai reikia priimti sprendimą „čia ir dabar“. Taip pat, vedami gero tikslo, turime padėti žmonėms. Juk ne veltui Lietuvos policijos šūkis yra „Ginti. Saugoti. Padėti.“, – sakė ji.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Paulauskas: teismo procesu buvo teisiama visa Lietuvos policijos bendruomenė

JP Redakcija

Rokiškio rajone iš miškovežio iškritęs rąstas sužalojo žmogų

JP Redakcija

A. Paulauskas: policijoje nyksta smulkioji korupcija, bet auga kyšių sumos

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads