Kai karšta – pavėsis, kai liūdna – kvapas, kai gera – viskas viename. Kažkaip taip apie gerai prijaukintas kiemo žaliąsias erdvės sakė viena augalų entuziasčių. Būtent taip šiandien jautėsi susirinkusieji į Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO, kur prasidėjo tarptautinė aplinkos dizaino konferencija „Garden Style“, jos metu įvyko ir portalo lrytas.lt kartu su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga organizuoto konkurso „Žalioji erdvė 2022“ nugalėtojų apdovanojimų ceremonija.
„Gražų ir tvarų gyvenimą reikia pradėti kurti savo kieme, tačiau šiandien kiemo sąvoka tarsi išsiliejo ir į viešąsias erdves, kurios ėmė žaliuoti ir žydėti vis ryškiau, kartu su savo skaitytojais norėjosi tuo pasigerėti bei apžvelgti tai, ką pastaruoju metu sukūrėme savo šalyje, – tokia pagrindinė projekto „Žalioji erdvė“ misija“, – sakė jo sumanytoja, portalo lrytas.lt būsto rubrikos redaktorė Inga Junčienė.
LKAS pirmininkas, profesorius Gintaras Stauskis entuziastingai šią idėją palaikė ir prisijungė kartu kurti naują Lietuvoje projektą – konkursą, kuriame dalyvauja ne tik mėgėjai, bet ir kraštovaizdžio architektai.
Portalo lrytas.lt skaitytojai savo balsus skyrė labiausiai jiems patikusiam kiemui, o profesionalų darbus vertino tarptautinė komisija.
Iš 18 konkurse profesionalų pateiktų įgyvendintų projektų vertinimo komisijos nariai išsirinko labiausiai patikusius:
Vilniaus senamiestyje įrengtą Bokšto skverą (autoriai – „Terra firma LT“), Vilkaviškio miesto J. Basanavičiaus aikštę (autorė Deimantė Bendžiūnienė), „Fluxus“ kiemą Kaune (autorė Erika Jurevičiūtė), Kėdainių miesto parkas (autorė Vilija Mockuvienė), Klaipėdos Vaidilos aikštė (Urbanistų studija PUPA) ir restorano šalia Šventosios „Nendrinė pastogė“ želdynus (autorės Rasa Laurinavičienė, Jolita Vroblevičienė).
Labiausiai patikusį kiemą dvi savaites portale lrytas.lt rinko beveik 19 tūkst. grožiui neabejingų skaitytojų. Daugiausia – 3450 balsų surinko panevėžiečio Gintauto Šimkaus sodas.
Šalia daugiabučio, kuriame gyvena su šeima, želdiniais jis rūpinasi jau trisdešimt metų. Vyras sako, kad augalai ir akmenys – jo kraujyje, todėl prižiūrėti ir negailėti santaupų beveik 3 arų lopinėliui, kuris jam net nepriklauso – vienas malonumas. O jei dar kas ir pagiria ar pasidžiaugia jo darbu – tiek žmogui ir užtenka. Iš širdies į širdį.
Puoselėdamas viešosios erdvės gabalėlį Gintautas prisideda ne tik prie bendrojo gėrio kūrimo. Jo užkrečianti kūryba sutelkia bendruomeniškumui – pamatę jo sodą, gražinti savuosius kiemus ėmė ir šalia stovinčių daugiabučių gyventojai, kaimynai pradėjo dalintis patarimais ir augalais.
Todėl panevėžiečio entuziazmas tarsi atlieka savotišką misiją. Juk ieškome įvairiausių būdų kaip spręsti susvetimėjimo, atskirties, vienatvės, nedarbo problemas ir net nepagalvojame kad tai gali padėti padaryti augalai.
Kodėl sodą vadina Debesų? Nes Gintautas išgeni kone visus želdinius tarsi juos pakeldamas nuo kamieno ir paleisdamas dangun: „Kuomet augalas aukštesnis nei metras, jis vadinamas „nivaki“ arba sodo medžiu. Medžių formavimo stilius, kai jų laja įgauna apvalią, ovalo ar plokščią formą, vadinamas „karikomi“ – debesų medis. Taip atsirado ir mūsiškis „Debesų sodas“.
