Rusijai atakuojant Kijevą ir kitas gyvenvietes Ukrainoje, Lietuvą pasiekia pirmieji iš karo veiksmų zonos pasitraukę ukrainiečiai. Kelios šeimos jau kuriasi ir Panevėžyje, o miesto bei rajono gyventojai ir toliau įvairiausiais būdai prisideda prie paramos Ukrainai.
Prie sienos laukė tris paras
Panevėžietis verslininkas Dainius Spirikavičius jau nuo penktadienio prie Lenkijos–Ukrainos sienos laukia dviejų draugų šeimų iš Kijevo. Pirmadienio rytą kalbintas Dainius kalbėjo, kad atvažiavo sutikti ir parsivežti į Lietuvą draugų vaikus ir jų žmonas.
„Viena šeima – mama su trimis vaikais, kita – vyresnio amžiaus mama su dukra. Viena šeima muitinę jau pravažiavo, kitos dar laukiame, nes ji stovi eilėje prie pasienio, – kalbėjo D. Spirikavičius ir tęsė. – Dar nežinau, kaip viskas klostysis toliau. Su viena šeima susitikome vos prieš kelias valandas, bet nespėjome pasikalbėti, kur jie nori pasilikti ir apsigyventi. Jie dvi paras laukė prie sienos. Jie pavargę. Vos tik kirto Lenkijos sieną, užmigo. Netrukdome, laukiame, kol atsikels ir tada viską derinsime, tarsimės ir ieškosime geriausių sprendimų“, naujienų portalui JP sakė panevėžietis.
Situacija įtempta
Anot D. Spirikavičiaus, šiuo metu prie Lenkijos sienos situacija nesikeičia – ji įtempta. „Daug automobilių, didžiulis srautas mažų vaikų, moterų ir keletas pagyvenusių vyrų. Visi pavargę, nes paromis laukia, kol galės kirsti sieną. Daug žmonių atvažiuoja pasiimti savų, draugų, pažįstamų, artimųjų“, – kalbėjo D. Spirikavičius.
Paklaustas, ar dar pavyksta susisiekti su draugais, likusiais Ukrainoje kovoti už laisvę, D. Spirikavičius sunkiai tvardė emocijas. Verslininko balsas vis labiau grimzdo į besikaupiančias ašaras.
„Kontaktuojame kiekvieną dieną po dvidešimt kartų. Situacija baisi, sunku, bet jie laikosi. Jie tikisi laimėti tą beprotišką karą“, – ties šiais žodžiais pokalbį su pašnekovu teko užbaigti dėl susikaupusių emocijų.
Pakeliui į saugius namus
Po kelių valandų dar kartą susisiekus su D. Spirikavičiumi paaiškėjo, kad viena šeima jau kartu su juo, keliauja į Panevėžį. Kitos ukrainiečių šeimos panevėžietis į Lenkiją grįš pasiimti vėliau.
Naujienų portalui JP pavyko pasikalbėti su trijų vaikų mama Liza, kuri, panevėžiečio verslininko padedama, bėga iš į karo lauką pavirtusios Ukrainos.
„Iš Kijevo iki sienos su Lenkija važiavome 27 valandas. Vakar buvo labai baisu, nežinojome, ar mums pavyks pasiekti sieną. Bandėme važiuoti per Vakarų Ukrainą, bet visur blogai: grūstys, kamščiai, nuovargis, ašaros ir baimė. Esame labai pavargę. Bet šiandien jau lengviau, matau šviečiančią saulę“, – kalbėjo dabar jau saugiose rankose esanti trijų vaikų mama.
Ukrainietė Liza pasakojo, kad Kijeve visur bombarduoja, sudėtinga išvažiuoti. „Ir kuo toliau, tuo sunkiau. Gaila žmonių, vaikų, kurie ten liko. Labai reikalingas koridorius iš Kijevo, nes ten likę žmonės pasmerkti. Kada baigsis ta agresija, negaliu pasakyti, noriu tik vieno – taikos ir ramybės“, – braukdama ašaras kalbėjo Liza. Moteris į Lietuvą atvyko su trims mažamečiais vaikais ir vyru.
Šeima – saugi
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovės Redos Revotės duomenimis sekmadienį Panevėžyje apsistojo ir dar viena ukrainiečių šeima.
„Turime vieną šeimą iš Ukrainos. Tai mama su dviem paaugliais berniukais ir vienerių metukų mergaite. Šeimos tėtis liko kariauti Ukrainoje. Šiuo metu šeima rūpinasi vienuolė, jiems tiekiama visa reikalinga pagalba“, – trumpai komentavo R. Revotė.
Unikalūs savo vieningumu
Kol vieni tiesiogiai rūpinasi nuo karo pabėgusių ukrainiečių dabartiniu gyvenu, kiti siunčia visokeriopą pagalbą. Sekmadienio vidurdienį prasidėjęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuojamas paramos Ukrainai rinkimas, viršijo lūkesčius. Iš viso, per nepilną pusdienį, iš didžiųjų šalies miestų surinkta 50 vilkikų daiktų – akciją teko nutraukti.
Gyventojai Ukrainos žmonėms rinko dabar reikalingiausius daiktus: vaikiškus, moteriškus, vyriškus drabužius, batus, patalynę, pledus, antklodes, miegmaišius arba jogos kilimėlius, kuriuos būtų galima pasitiesti ant šalto paviršiaus.
„Džiaugiuosi panevėžiečiais, apskritai, Lietuvos žmonės unikalūs savo vieningumu, gebėjimais reaguoti čia ir dabar. Kažkas nerealaus, kai žmonės susitelkia per vieną dieną ir tiek daug padaro. Džiaugiuosi ir savanoriais, kurie labai operatyviai reaguoja į situaciją. Ši akcija parodė, kad mes labai vieningi“, – kalbėjo R. Revotė.
Paramos dar gali prireikti
Pasibaigus akcijai, iš Panevėžio pilnai pakrauti išvažiavo du vilkikai.
„Apgręžėme labai daug automobilių. Sekmadienį, jau nuo 17 valandos neįleidome jų į „Cido“ arenos aikštelę, nes tiesiog nebeturėjome kur dėti. Planavome ruošti trečiąjį vilkiką, bet iš gavome žinių, kad jau viskas pripildyta“, – sakė R. Revotė.
Anot vadovės, panevėžiečiai nesiliauja skambinti ir klausia, kuo ir kaip dar galėtų padėti. R. Revotė prašo tų miestiečių, kurie nespėjo drabužių pristatyti sekmadienį, juos pasilikti, nes gali būti, kad jų dar prireiks ateityje. Jei bus poreikis, akcija bus skelbiama dar kartą ir tiek, kiek reikės.
Pokalbio metu bėgo į slėptuves
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė pasakojo, kad prie šios akcijos daug prisidėjo ir Panevėžio rajono gyventojai.
„Savaitgalį dalyvavau virtualiame Lietuvos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų susitikime, kurio metu ukrainiečiai papasakojo apie situaciją skirtinguose Ukrainos regionuose ir kokios pagalbos jiems labiausiai reikia“, – naujienų portalui JP sakė O. Baltramiejūnienė.
„Susitikimo metu prisijungusiems Ukrainos NVO atstovams, išgirdus aliarmo signalą, teko bėgti į slėptuves dėl gresiančio bombardavimo. Tai jaudinantys momentai. Nepaisant karo sąlygų, ukrainiečiai rūpinasi ir padeda žmonėms. Lietuvos-Ukrainos kultūros centro direktorė Natalya Bimbiraytė, gyvenanti Hersono srityje, kur situacija yra labai įtempta, sakė, kad jiems labiausiai reikėtų termovizorių, nešiojamų įkroviklių, pirmosios pagalbos rinkinių, žiūronų, grandininių pjūklų, generatorių. Taip pat labai reikia medikamentų, tvarsčių, vaistų (ypač nuo skausmo). Susitikimo metu sutarta, kad NVO koalicija išplatins anketas, kuriose kiekviena nevyriausybinė organizacija pagal galimybes galės pasiūlyti savo pagalbą“, – pasakojo Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Kovoja kavos puodeliais
Prie palaikymo akcijos Ukrainai prisidėjo ir Panevėžyje įsikūrusi kavinė „Maestro Coffee“.
„Plyšta širdys. Sekmadieniais kavinė nedirba, tačiau užvakar dirbome ir kvietėme panevėžiečius atsigerti kavos ir taip paaukoti ukrainiečiams. Bet koks pasipriešinimas yra didis. Mes tiesiog gaminome kavą. Kavą konvertavome į paramą Ukrainai. Per dieną surinkome 1 001 eurą. Kovojame kavos puodeliais. Gautus pinigus jau pervedėme „Blue/Yellow“ organizacijai“, – sakė kavinės vadovas Tomas Rudys.
Vadovas pasakojo, kad tądien ypatingai jautė panevėžiečių susirūpinimą.
„Buvo žmonių, kurie kavos negėrė, tiesiog susimokėjo. Daugiau negu pusė apsilankiusiųjų mokėjo didesnes sumas nei priklausė. Buvo keli atvažiavę iš Biržų. Sakė atvežė drabužių, įvairių daiktų, kuriuos prie „Cido“ arenos rinko Raudonasis Kryžius, o prie to paties prisijungė prie mūsų akcijos“, – naujienų portalui JP pasakojo T. Rudys.
Kviečia aukoti organizacijai
Neabejingais likti kviečia ir gerai žinomas kunigas, „Bistrampolio“ dvaro vadovas Rimantas Gudelis. Jis ragina gyventojus prisidėti aukojant pinigus organizacijai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Gudelis išplatino žinią, kad savo gimtadienio proga prašo aukoti „United Help Ukraine“.
„Pasirinkau šią ne pelno organizaciją, nes jos misija man svarbi. Tikiuosi, kad apsvarstysite šią galimybę švęsti su manimi paaukodami. Net ir maža auka padės man pasiekti tikslą. Tai ne pelno siekianti labdaros organizacija, gaunanti ir dalijanti aukas, maistą ir medicininius reikmenis Ukrainos žmonėms, nukentėjusiems nuo Rusijos invazijos“, – socialiniame tinkle rašė R. Gudelis.
