Vasara daugeliui abiturientų būna įtempta. Kone kiekvienas dvyliktokas mokslo metų pabaigoje nerimauja dėl svarbių egzaminų, lemsiančių jų galimybes studijuoti universitete. Šis etapas jau yra praeityje, tačiau mintys apie valstybinius ir stojamuosius egzaminus vis dar verda mokinių galvose. Panevėžiečiai abiturientai su naujienų portalu JP sutiko pasidalinti mintimis apie ateities planus.
Studijuoti planuoja dauguma
Globaliosios rinkodaros, tarptautinio verslo, medicinos ir kitos studijų programos domina panevėžiečius. „Supratau, kad studijuosiu mediciną, kai pastebėjau, kad motyvuotų biologijos mokytojų dėka, labai pradėjo dominti viskas, kas susiję su žmogaus sveikata ir sandara“, – pasakoja J. Balčikonio gimnaziją baigusi Agnė Radavičiūtė.
Būsimieji studentai mano, kad geriausia studijų programas rinktis ir pagal tai, kas domina, ir pagal numatomas karjeros perspektyvas, konkretaus išsilavinimo poreikį rinkoje.
Nerimas dėl egzaminų
Daugelis pripažino, kad jautė didelį nerimą ir stresą, kad tik gerai išlaikytų egzaminus. Neneigė, kad tai yra normalios kiekvieno abituriento emocijos ir rutina mokytojams. Egzamino pagrindą sudaro vienuoliktos klasės kursas, kurį dabartiniai dvyliktokai buvo praleidę nuotoliniame mokyme. Tai buvo pagrindinis dalykas, keliantis stresą ir abejones dėl egzaminų išlaikymo.
„Net ir po jo (nuotolinio mokymosi) buvo labai sunku įsivažiuoti į įprastą mokymosi ritmą“, – sakė J. Balčikonio gimnaziją baigęs Matas Balinš.
„Labai daug pasitikėjimo sukėlė lietuvių kalbos egzaminas. Itin geros samprotavimo temos, man asmeniškai net patikusios. Kiek kebliau buvo su anglų kalbos klausymo užduotimis – užstrigimas ties viena vieta reiškė tai, kad nebeišgirsiu, ką turiu atsakyti kitose užduotyse. Biologijos egzamino tikėjausi sunkesnio, nors mokytojai buvo šokiruoti dėl mažo šimtukininkų skaičiaus“, – patirtimi dalijasi Agnė.
Skirtingos nuomonės dėl matematikos egzamino
„Manau, kad labiausiai koją pakišo pusantrų metų nuotolinio mokymosi, kuomet motyvacija mokytis aršiai kovojo su tinginyste. Dėl šios priežasties reikėjo būti pasiruošusiems tragiškiems matematikos egzamino rezultatams“, – pridūrė Matas.
Tačiau J. Miltinio gimnaziją baigęs Ilja Girman siūlo kitą perspektyvą. „Kasmet blogėjantys matematikos egzamino rodikliai nėra paslaptis nei mokytojams, nei mokiniams. Reikia gilintis į problemą ir atrasti sprendimo būdą. Galbūt verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokinių gebėjimas susikaupti senka dėl socialinių tinklų programėlių. Dėmesio sutelkimas reikalingas visuose moksluose, o ypač – matematikoje“, – sako Ilja.
19-mečio Martyno šio egzamino rezultatai nestebina – uždaviniai tikrai buvo nestandartiniai. „Mokytojai net patys nesitikėjo tokių užduočių egzamino sąsiuvinyje“, – sako Martynas.
Žvilgsnis į ateitį
„Dabar viską lemia stojamasis balas, kuris susideda iš tam tikrų metinių rezultatų ir egzaminų balų. Dėl stojamųjų egzaminų dar nieko nežinau“, – kalbėjo „balčikonietis“ Martynas Glodenis.
Panevėžiečius domina skirtingos studijų programos, o į ateitį žiūrima su pasitikėjimu. „Asmeniškai dėl egzaminų per daug nesijaudinau. Pasitikiu savimi ir žinau, kad turiu tvirtus pagrindus, kurie pravers aukštajame moksle ir tolimesnėje ateityje“, – pridūrė Martynas.
