Įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Kaita“ keliauja po Lietuvos miestus minint svarbią sukaktį – 20 metų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Šis laikotarpis atnešė daugybę pokyčių tokiose srityse kaip darbo rinka, energetika, moksliniai tyrimai ir kita. Nuo 2004 m. į Lietuvą ir jos ekonomiką bei žmones buvo investuota daugiau kaip 16 mlrd. eurų.
„ES investicijos iš esmės pakeitė aplinką ir gyvenimo kokybę. Tai ne vien matomi pokyčiai – atnaujinti pastatai ar infrastruktūra, bet ir reikšmingi procesai, kurie pagerino kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybę,“ – pabrėžia Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ernesta Buckienė.
Instaliacija „Kaita“ savo kelionę pradėjo Marijampolėje gruodžio 27 dieną, aplankė Visaginą ir atvyko į Panevėžį. Nuo sausio 14 iki 19 dienos instaliacija kvies lankytojus pastebėti pokyčius prie neseniai atidaryto „Stasys Museum“, kurio statyba iš dalies finansuota ES struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis.
Instaliacijos kūrėjai, erdvės dizaino agentūros „SPACES SPACES SPACES“ menininkai Oskaras Stirna ir Agnė Stirnė, sujungė skulptūrą, šviesą ir garsą į vientisą patirtį. Kūrėjų teigimu, instaliacija siekiama ne tik stebinti vizualiniais efektais, bet ir sukurti erdvę apmąstymams apie šviesesnio gyvenimo pokyčius. Prie instaliacijos atmosferos kūrimo prisidėjo ir kompozitorius Vytautas Leistrumas, sukūręs specialią garso kompoziciją.
Panevėžio investicijos – į žmogų
Panevėžys ryškiai iliustruoja, kaip ES investicijos gali kokybiškai keisti miesto veidą ir gyventojų kasdienybę. Vienas ryškiausių pokyčių – neseniai duris atvėręs menų centras „Stasys Museum“, jau tapęs kultūriniu miesto centru. Dar vienas ambicingas projektas – modernizuojamas takas į Berčiūnus, kuris taps integruota 16 kilometrų „Žydrosios trasos“ dalimi, sujungsiančia Pajuostę, Senvagę ir Berčiūnus.
„Žydroji trasa – tai daugiau nei tiesiog dviračių takas. Tai vienas kertinių miesto darnaus judumo elementų, atspindinčių šiuolaikišką požiūrį į gyventojų mobilumą,“ – pabrėžia E. Buckienė. Ji atkreipia dėmesį, kad tvaraus transporto infrastruktūros plėtra yra esminė 2023–2029 m. Panevėžio miesto plėtros strategijos dalis, orientuota į gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
