Jau daugiau nei pusmetį Panevėžyje nerimsta kalbos apie Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Nemaža dalis panevėžiečių baiminasi, kad kalbos apie menų centro kūrimą ir liks tik kalbomis. Panevėžio savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP atskleidė, kaip atrodys naujasis Panevėžio menų centras.
Planuojama, kad S. Eidrigevičiaus menų centras bus įrengtas kino centre „Garsas“. Pastatas plėsis ir bus atnaujintas, jo teritorija ribosis su Respublikos bei Kranto gatvėmis.
Šios idėjos autoriai – Architektūros kokybės vystymo asociacija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Panevėžio miesto savivaldybė sutiko būti partneriais bei rėmėjais.
Šiuo metu siekiama kūrybinių dirbtuvių pagalba identifikuoti Panevėžio mieste stovinčio senojo „Garso“ kino teatro, kurį planuojama transformuoti į S. Eidrigevičiaus menų centrą, tūrinį-erdvinį potencialą, sukuriant architektūrines-menines koncepcijas, kurios vėliau taps pagrindu kurti programą ir rengti sąlygas architektūriniam konkursui.
„Kūrybinių dirbtuvių metu buvo išsikeltas ne vienas uždavinys: nuo urbanistinės aplinkos analizės iki originalaus objekto kūrimo“, – apie kūrybinius darbus pasakojo D. Gasiūnienė.
Menų centro scenarijai
Keturios žymių, jaunų architektų grupės dirbtuvių metu vystė skirtingus architektūrinius-urbanistinius S. Eidrigevičiaus menų centro scenarijus.
„Processoffice“ (arch. Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Adelė Dovydavičiūtė, Eglė Matulaitytė; Vilnius) kuria koncepciją apie esamo kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukciją su išplėtimu.
„ARCHES“ (arch. Edgaras Neniškis, Arūnas Kazickas, Ernesta Bagužaitė; Vilnius) ieško, kaip atrodytų naujo statyba šalia esamo „Garso“ kino centro pastato.
„METRO architektūra“ (arch. Julius Biliūnas, Tautvilė Džiugytė, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Dovile Gudavičiūtė; Vilnius) eina „plyno lauko“ keliu, t. y. projektuoja S. Eidrigevičiaus menų centrą dabartinio „Garso“ pastato vietoje ar jo prieigose.
Panevėžio architektų jungtinis kolektyvas: arch. Arvydas Narkevičius, Donatas Malinauskas, Arnoldas Gabrėnas, Agnė Gabrėnienė, Vidminas Stankevičius) pasuko kitu keliu – menų centrui jie ieško kitos vietos mieste.
Darbai pristatyti visuomenei
Kūrybinių dirbtuvių pristatyme visų dalyvių darbai buvo pateikti visuomenei. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame renginyje architektų pristatomi darbai buvo aptarti ir išnagrinėti ekspertų.
Ekspertais šiose kūrybinėse dirbtuvėse buvo VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir architektas, architektūros kritikas, internetinio žurnalo „Pilotas.LT“ vyriausiasis redaktorius Audrys Karalius.
Jie ne tik apžvelgė visus pasiūlytus variantus, bet ir iš esmės Panevėžio miesto urbanistinę istorinę raidą, teisinius teritorijų planavimo dokumentus, dabartinį urbanistinės struktūros vertinimą, užstatymo charakterį, erdvių sistemą, struktūrą, urbanistinės struktūros tyrimų išvadas, galimas ateities vizijas šiame mieste.
„Dabar jau galima pasakyti, kad iš esmės nebekyla abejonių dėl būsimo menų centro vietos. Išnagrinėtos visos galimos alternatyvos, atlikta visuminė analizė, turime atsakymą. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai aiškiai suformulavo kelius, stipriai priartino mus prie užduoties projektavimui parengimo“, – pasakojo vyriausioji architektė D. Gasiūnienė.
Pasak kūrybinių dirbtuvių atidaryme kalbėjusių specialistų, Panevėžys nuo seno savyje turi stiprų kultūrinį geną, Panevėžys yra imlus ir dėkingas miestas kultūrinėms veikloms, todėl privalu nesustoti laike, kritiškai įvertinti šiandieninius įpročius, poreikius bei būti atviriems pokyčiams.
Tyrė miesto istoriją
Projektų kūrėjai, prieš rengdami vizualinę menų centro idėją, pirmiausia ištyrė miesto raidos istoriją, užstatymo struktūros ypatumus, viešas urbanistines erdves. Vėliau ėmėsi formuoti originalų architektūrinį reiškinį Panevėžio mieste, kuris būtų integruotas į bendrą miesto urbanistinį audinį, kurio koncepcija atlieptų partnerių, miesto gyventojų, savivaldos ir verslininkų poreikius ir lūkesčius.
Projektas bus vykdomas keliais etapais: esamo pastato rekonstrukcija, nekeičiant išorinių parametrų (galima statyba po žeme), esamo pastato rekonstrukcija su išplėtimu, esamo pastato didžiosios dalies demontavimas ir naujo statyba, laisvas dalyvaujančių grupių pasiūlymas (gal net kitos vietos alternatyva „Garso“ kino teatro prieigose).
„Erdvinis sprendinys rengiamas remiantis urbanistine analize, vertinant platesnes miesto vystymosi ir kultūrinių funkcijų sistemos plėtros galimybes“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.
Renkant patį geriausią planą bus atsižvelgiama į: išraiškingą bei originalią architektūrą, kokybišką pastato erdvinė struktūrą, teritorijos integraciją į bendrą urbanistinę ir gamtinės aplinkos struktūrą, judėjimo teritorijoje bei ryšių su miestu sklandumą, pastato prieigų viešųjų erdvių socialumą, integravimą į miesto aplinką, funkcionalumą (paskirčių įvairovė, patogumas, energetinis efektyvumas), tvarumą (aplinkos tausojimo principai).