2023 metais pažymime kompozitoriaus, vargonininko, orkestrų ir chorų iniciatoriaus bei dirigento, dainų, giesmių, maršų, valsų autoriaus, pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus jubiliejinę 150 metų sukaktį.
Meilė muzikai ir nuo mažens formavęsis patriotiškumas persmelkė visą prasmingą jo gyvenimą, o nuveikti darbai įrašė Juozapo Gudavičiaus vardą į Lietuvos kultūros istoriją greta kitų nusipelniusių Lietuvai muzikų vardų.
Muziką ir gyvenimą suliejęs į vientisą dermę, įvairių gyvenimo aplinkybių spiriamas, muzikas dažnai kraustėsi iš vienos vietos į kitą, gyveno įvairiose vietovėse, visur pastebėdamas ir suburdamas neabejingus muzikai. J. Gudavičius paliko pėdsaką ir Panevėžio krašte.
Šiemet Paįstrio kultūros centras organizavo VII Lietuvos Juozo Gudavičiaus muzikos konkursą „Kur giria žaliuoja“.
Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje, kur J. Gudavičius kitados vargonavo, buvo organizuotas vargonų muzikos koncertas. Trumpasis rečitalis buvo muzikos konkurso, skirto lietuvių kompozitoriui Juozui Gudavičiui (1873–1939), atidarymo renginys. Programoje – patriotinė lietuvių kompozitorių – J. Naujalio, M. K. Čiurlionio, J. Gudavičiaus ir ukrainiečių kompozitoriaus M. Lysenko – muzika. Istoriniais Emilio Martino vargonais grojo Vilniaus universiteto vargoninkas dr.Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Pinkevičienė.
Gyvendamas Paįstryje J. Gudavičius pristatytas vietos inteligentams: dvarininkams, mokytojams, bičiuliavosi su Panevėžio muzikos pedagogais, dvasininkais, sukūrė šeimą. Paįstryje Gudavičiai gyveno šaulių namuose, kur dabar įsikūręs Paįstrio kultūros centras. Čia jis tarnavo Lietuvai ir kaip karys, ir kaip muzikas. Mirė 1939-ųjų lapkritį, palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. Vasarą kraštiečių renginio metu prie Paįstrio kultūros centro vyko J. Gudavičiaus atminimui skirto suolelio atidengimas (autorius tautodailininkas Eduardas Titas).
Taip pat jau septintąjį kartą įvyko Paįstrio kultūros centro organizuojamas Lietuvos Juozo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, skirtas pagerbti Panevėžio rajone gyvenusiam ir kūrusiam kompozitoriui.
J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo draugijos „Daina“ veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų, sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui.
Dalį kompozitoriaus kūrinių buvo galima išgirsti sekmadienį Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio salėje vykusiame Lietuvos Juozo Gudavičiaus muzikos konkurse „Kur giria žaliuoja“. Tai unikalus renginys Lietuvoje, nes toje pačioje scenoje tą pačią dieną pasirodo į konkursą atvykę chorai ir orkestrai.
Konkurse skambėjo Paįstrio kultūros centro užsakymu archyvuose surasti ir Kazio Daugėlos aranžuoti Juozo Gudavičiaus kūriniai „Vyties Kryžiaus kavalieriaus maršas“ ir „Eikim, sesės“.
Konkurse dalyvavo penki chorai ir penki orkestrai. Susirinko daugiau nei trys šimtai dalyvių. Chorų kategorijoje pirmoji vieta, komisijos sprendimu, teko Vilniaus mišriam chorui „Sonoros“ (vadovė Valerija Skapienė), kuris taip pat pripažintas geriausiai atlikęs J. Gudavičiaus kūrinį. Antroji – Varėnos rajono Merkinės kultūros centro chorui „Merkinė“ (vadovas Kęstutis Breidokas), trečioji – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Ginkūnų filialo moterų chorui ,,Šaltinis“ (vadovė Birutė Andriukaitienė, koncertmeisterė Jūratė Narvilienė).
Orkestrų kategorijoje pirmoji vieta, komisijos sprendimu, teko Šiaulių Dainų muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui (vadovas Anatolijus Kavaliauskis), antroji – Kauno 1-osios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui (vadovas Artūras Kavaliauskis), trečioji – Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos orkestrui (vadovas Mindaugas Rarivanas). Geriausiai J. Gudavičiaus kūrinį atliko ir diplomą už tai atsiėmė Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Dūdorėliai“ (vadovas Andrius Gudas).
Baigiamasis renginio akordas – Mariaus Šinkūno solo programa unikaliu instrumentu – vibrafonu.
Už sveikinimus ir dovanas dėkojame LR Seimo narei Guodai Burokienei.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.
