Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Dūdorėliai“ dirigento Andriaus Gudo tikslas – užauginti orkestrą, kad ateityje galėtų jį stebėti iš šono ir didžiuotis.
Trombonininkas, dirigentas Andrius Gudas prieš dvejus metus baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, šešerius metus vadovauja vienam iš aktyviausių Panevėžio rajono kolektyvų – Paįstrio kultūros centro vaikų pučiamųjų instrumentų orkestrui „Dūdorėliai“, taip pat trečius metus muzikantas trombonu groja Panevėžio muzikinio teatro simfoniniame orkestre, Panevėžio pučiamųjų orkestre „Garsas“ yra atlikėjas ir dirigento asistentas. Paklaustas, kaip viską ir visur suspėja, Andrius šypsodamasis sako, kad geras muzikantas visada geba sėkmingai viską sustyguoti, o kai į kiekvieną darbą žiūrima su meile, paklūsta visi instrumentai.
Nuo statybų iki muzikos pedagogikos
Meilę muzikai nuo vaikystės jaučiantis pasvalietis Andrius Gudas Panevėžyje įsikūrė prieš dešimt metų, tik startą čia pradėjo gan netikėtai – grodamas Panevėžio rajono Remigijaus Vilio vadovaujamame orkestre „Aukštyn“ ir, kabindamasis į Aukštaitijos sostinę, įstojo į Panevėžio profesinio rengimo centrą, kur mokėsi statybininko amato.
Iš tiesų A. Gudas, baigęs dvylika klasių, buvo pasiryžęs įgyti karininko profesiją, tada stojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, bet dėl sveikatos problemų ten nepateko. Tada nusprendė tarnauti Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgose. Taip ir padarė, tik mokymai baigėsi rugpjūčio paskutinėmis dienomis, todėl jaunas vaikinas nebegalėjo priduoti stojamųjų dokumentų į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Kažkas iš giminaičių man priminė, kad į profesines mokyklas studentus priima visą laiką, todėl nuėjau į Panevėžio profesinio rengimo centrą ir paklausiau, kokią dar galėčiau rinktis specialybę, ir tai buvo – statybų apdaila“, – prisimena Andrius. Šios profesijos muzikantas neatsisakė, mokėsi ir šalia to dėliojo planus, kaip įstoti į Panevėžio kolegiją. Kitą rugsėjį jis jau studijavo čia ir baigė muzikos pedagogiką.
Išmokė darbą mylėti
Andrius augo Pasvalyje su dar dviem broliais ir seserimi.
„Mama mums neleisdavo po pamokų grįžti namo, visi turėjome susirasti kažkokį būrelį. Ėjom ir į karatė treniruotes, lankėm baletą, bet vieną dieną mokslus pradėjome Pasvalio muzikos mokykloje. Vyriausias brolis nuėjo į dailę, o aš rinkausi iš kelių variantų. Pamenu, labai norėjau groti saksofonu, tada akordeonu, bet išėjo taip, kad pradėjau mokytis varinių instrumentų grupėje pūsti tromboną, – pasakojo A. Gudas ir tęsė: – Turėjau labai fainą mokytoją Vytautą Bičkauską, kuris ne sausą teoriją ir grojimą dėstė. Jis visada mokydavo mylėti tai, ką darai. Ir iki dabar mane tai seka. Ieškojimas ir radimas meilės muzikai, menams man nėra vien tik darbas. Aš myliu tai, ką darau“, – sako A. Gudas.
Lieka tie, kurie tikrai gali
Dabar dirbdamas su vaikais ir šešerius metus vadovaudamas „Dūdorėlių“ orkestrui, A.Gudas atvirai pasakoja, kad vos tik pradėjęs vadovauti orkestrui, stengdavosi išlaikyti kiekvieną ir visus vaikus, o tai labai daug kainavo pastangų. Nebuvo lengva rasti bendrą kalbą su repeticijų nelankančiais ar iš koncertų bėgančiais vaikais, todėl Andrius pasitaręs su vaikų tėveliais nusprendė juos paleisti ir geriau dirbti su keliais, bet motyvaciją turinčiais jaunais muzikantais.
Kiekvieną rudenį prie jau mokančių groti, prisijungia nauji norintys muzikuoti vaikai. Vadovas pernelyg jų „nespaudžia“, bet pirmajam iššūkiui tikrai paruošia – kasmet rajone vykstančiam pučiamųjų orkestrų varžytuvėms-koncertui „Vario audra“, kuri ir tampa pagrindiniu išbandymu.
„Naujai atėjusių vaikai nespaudžiu, jie prisijungia prie jau grojančiųjų ir šiose varžytuvėse tiesiog imituoja, kitaip sakant, vaidina grojimą. Tai labai geras išbandymas, pirmas žvilgsnis į koncertą. Jie čia pabūna, susipažįsta su muzikine aplinka ir tada jau žino, ar nori groti, ar nenori. Esu turėjęs pavyzdžių, kai vaikai labai gerai groja, bet užlipę ant scenos išsigąsta ir nebesusitvarko su savo emocijomis. Tai po tokių išbandymų groti lieka tie, kurie tikrai gali“, – sako orkestro vadovas.
Muzika plečia akiratį
Andrius prisimena, kai pradėjo vadovauti „Dūdorėliams“, orkestre grojo vos trys vaikai, o paskutinį kartą vykusiame festivalyje „Dūdų vasarą“ jų grojo net dvidešimt. Šią dieną čia muzikuoja penkiolika mokyklinio amžiaus pūtikų. Jauniausiai muzikantei – vos septyneri, vyriausiai – devyniolika. Vaikai kartu auga, tobulėja, dalyvauja koncertinėje veikloje.
Orkestro dirigentas džiaugiasi, kad vaikai mielai leidžiasi į muzikinį pasaulį ir kalba apie muzikos naudą. „Muzikuojant atsiranda socialinis aktyvumas. Jeigu grojam, tai grojam publikai ir bendraujame su žmonėmis. Vykstame į keliones, įvairius čempionatus, lankomės ir susipažįstame su kitais Lietuvos miestais bei miesteliais, taip plečiame savo akiratį. Pats esu linkęs parodyti tikruosius scenos užkulisius, kad vaikai iš arti pamatytų, kokia yra atlikėjų virtuvė, kaip ir kuo jie gyvena“, – pasakojo dirigentas.
Kai atsakymas – nežinau
„Aktyvumas ir socialinis bendravimas – yra tai, ko šiuolaikiniam vaikui trūksta, – įsitikinęs A. Gudas. – Vaikai sulenda į telefonus ir jau pradeda vengti gyvo bendravimo, todėl mokomės ne tik muzikuoti, bet ir kalbėtis, pasakyti savo nuomonę, mintis, pastebėjimus. Kone į bet kokį klausimą dabar vaikams lengviausias atsakymas – nežinau. Pavyzdžiui, jų klausiu – ar grojam tą patį pratimą, ar einam prie sekančio? Arba – tau šis pratimas per lengvas ar per sunkus? Atsakymas beveik visada tas pats – nežinau. Tas nežinau – man kaip į sieną atsitrenkus, bet vis tiek kalbu, po truputį aiškinuosi, kaip yra, bandau išklausti kitaip, kol vaikas išmoksta pasakyti ir kitą žodį“, – patirtimi dalijosi A. Gudas.
Atsakinga būti orkestro vadovu
Ne paslaptis, kad į darbą su vaikais orkestro vadovas žiūri apsišarvavęs kantrybe ir nuolat galvodamas kelis žingsnius į priekį.
„Esu girdėjęs posakį ir jis man labai tinka. Nenoriu, kad tai nuskambėtų per grubiai, bet į savo muzikantus žiūriu kaip į arklių grupę, nes – kai vadeliotojas už vadelių laiko arklį, jis labai greitai pagauna emociją ir supranta tą stiprumą, kiek sau gali leisti. Panašiai yra ir vaikų orkestre, jei dirigentas nors kažkiek dvejoja, vaikai iš karto, vos per kelias sekundes, supranta, kiek gali sau leisti – išsitraukti telefoną ar atsistoti iš savo vietos. Vadovas turi mokėti valdyti emocijas, nes kiekviena jų labai greitai persiduoda vaikams. Todėl į šį užsiėmimą stengiuosi žiūrėti ne kaip į darbą, o kaip į laisvalaikį. Ir pats noriu, kad orkestras jiems nebūtų kaip darbas, o pramoga – vieta, kur puikiai galime praleisti laiką siekiant bendro tikslo – koncertų ar išvykų. Aš atidirbu ryte su suaugusiųjų orkestrais, o darbas su vaikais lieka kaip malonumas. Man būti su jais labai patinka, vaikai neturi tam tikro filtro, viską, ką galvoja, deda į akis ir man tas gražu“, – sako A. Gudas.
Tikslas – stevėti ir didžiuotis
„Dūdorėlių“ orkestro vadovas džiaugiasi jau penkis mokinius išleidęs į Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnaziją. Džiaugsmą neša ir tai, kad jo mokiniai su kitais orkestrais jau yra dalyvavę Europos čempionatuose. Geriausius savo mokinius duoti į Europos lygiui tinkamą orkestrą – didelė garbė. O žvelgdamas į ateitį A. Gudas svajoja ir viliasi, kad „Dūdorėlių“ orkestras pereis į savaime besivystantį organizmą.
„Noriu, kad kolektyvą apjungtų ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, kad susirinktume ne tik į repeticijas, kad ne vien tik grotume, bet ir dalyvautume kasdieniame gyvenime kartu kaip graži, vieninga komanda. Mano buvęs mokytojas Vytautas Bičkauskas sakydavo – mokinys turi peraugti mokytoją, kad mokytojas galėtų išpūtęs krūtinę vaikščioti ir sakyti, tai mano mokinys“, – įsitikinęs A. Gudas.
Taip susiformavo ir „Dūdorėlių“ orkestro dirigento tikslas – užauginti orkestrą tokį, kad ateityje galėtų jį stebėti iš šono ir didžiuotis.
Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Dūdorėliai“ – vienas iš aktyviausių Panevėžio rajono orkestrų. 2013 m. susikūrusiame kolektyve aktyviai dalyvauja 15 mokyklinio amžiaus vaikų, kurie mokosi groti, muzikuoti, augti, tobulėti ir dalyvauti koncertinėje veikloje.
Paskutinių metų laimėjimai:
2017 m. Panevėžio rajono projekte „Vario audra“ orkestrų varžytuvėse Greičiausio orkestro nominacija.
2018 m. kolektyvui Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus įsakymu „Dėl mėgėjų meno kolektyvų grupavimo į kategorijas pagal meninį lygį, veiklą ir rezultatus“ suteikta III kategorija.
2019 m. Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo konkurse „Kur giria žaliuoja“ III vieta.
2021 m. Konkursas „Cory Online Brass Band Championship 2021“. Geriausiai atliktas savo šalies kūrinys „Linelis“, Valdas Stanaitis.
2021 m. Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos (LBBA) organizuoto Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato A kategorijoje – II vieta.
2022 m. Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos (LBBA) organizuoto Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato A kategorijoje – II vieta.
Kolektyvo ir jo vadovo iniciatyva organizuojami kultūrinės edukacijos muzikinio veiksmo projektai: „Pūsk, o ne trauk!“, „Nukalk savo laimės pasagą“, ir „8 savaičių iššūkis“. Vykdoma NVŠ programa „Pūsk į dūdą“.
Kolektyvo vadovas Andrius Gudas yra vienas iš unikaliausių muzikos projektų regione „Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“ organizatorių.
Tradicija kasmet parengus naują muzikinę programą žiūrovus pakviesti į kalėdinės eglės įžiebimo šventę. Kūrybinės veiklos tikslai dalyvauti rajono renginiuose, šventėse, kurti naujas koncertines programas, dalyvauti Dainų šventėje.
Parengti orkestrą pučiamųjų instrumentų reprezentaciniam Lietuvos pučiamųjų instrumentų čempionatui ir kultūrinių mainų programos veiklai.
Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Dūdorėliai“ ne kartą dalyvavo tiesioginiame laidos LRT „Labas rytas“ filmavime.
Vaikai, jaunimas ir jų tėvai yra nuolatiniai įvairių renginių, projektų, konkursų dalyviai. Per šiuos gyvavimo metus parengtas ne vienas orkestrinio muzikavimo repertuaras, skirtas įvairių renginių ir švenčių atidarymams.
Parengtos privalomos konkursinės čempionato ir Dainų šventės programos. Repertuarą sudaro kūriniai iš muzikinio rinkinio vaikams „Brass Breakout“ ir „Big shiny brass“, dauguma kūrinių yra Lietuvos kompozitorių Tado Šileikos ir Miko Karso.
Kolektyvo veikla – tai gilių Paįstrio muzikinių tradicijų tąsa, suteikianti kraštui kultūrinį savitumą ir unikalumą.
