Savaitgalį Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus, jog Europa derybose dėl taikos Ukrainoje artimiausiu metu nedalyvaus, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirminininkas Giedrimas Jeglinskas tikina – panikuoti neverta, svarbiausia, kad Europos interesai būtų apginti.
„Mes labai aštriname tas žinutes, kurios ateina iš Vašingtono arba iš tam tikrų žmonių. Aš suprantu, kad reikia klausytis, reikia girdėti, bet kad būti prie stalo, reikia turėti kietą jėgą šiais laikais. (…) Aš manau, kad čia ne tai, kad turėtume žiūrėti, ar Europa bus, ar nebus, svarbiausia, kad mūsų interesai būtų apginti“, – LRT radijui pirmadienį teigė iš Miuncheno saugumo konferencijos grįžęs politikas.
„Turėtume (rodyti – ELTA) mažiau panikos ir daugiau susitelkimo į tai, ką turime daryti, ir į tai, ką galime įtakoti mes Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala. Jo teigimu, JAV keičiant bendradarbiavimo kryptį, Europa turėtų labiau susitelkti į savo kaip bendrijos bei atskirų valstybių jėgą.
„Aš manau, kad yra būdų Europai prisiminti, kad jinai turi svorį, ar kaip Europos Sąjunga, ar kaip atskiros pasiryžusios veikti valstybės“, – kalbėjo L. Kojala.
Anot jo, siekiant Vašingtono pripažinimo, Europos valstybės turėtų imtis ryžtingų veiksmų, tokių kaip karių siuntimas į Ukrainą. Anot L. Kojalos, šis klausimas, turėtų būt svarstomas ir Paryžiuje vyksiančio Europos lyderių susitikimo metu.
„Ir aš tikiuosi iš Paryžiaus labai konkrečių sprendimų. Vienas iš tokių, kurį reikėtų priimti (…) – tai yra karių siuntimas į Ukrainą. (…) Tam tikras pirmasis žingsnis, parodant, kad Europos valstybės gali žengti į Ukrainą, galbūt kur nors labiau vakarinėje dalyje su ribotu skaičiumi karių, jau būtų rimtas svertas, jau būtų tas dalykas, kurį tikrai pastebėtų ir Vašingtonas“, – teigė GSSC direktorius.
„Ir net jeigu tai jo strateginės situacijos ar karo padėties dramatiškai nepakeistų, tai būtų įrodymas, kad Europos valstybės turi ką pasiūlyti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad savaitgalį JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kellogas pranešė, jog derybose dėl taikos Ukrainoje artimiausiu metu Europa nedalyvaus. Tiesa, sekmadienį vakare JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasakė, kad į derybas turėtų būti pakviestos tiek Europa, tiek Ukraina.
ES šalims bei Ukrainai baiminantis, kad JAV ir Rusija gali siekti dvišalio taikos sprendimo, Miuncheno saugumo konferencijos metu skubos tvarka buvo suorganizuotas pirmadienį vyksiantis neeilinis viršūnių susitikimas. Jame Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai, Europos Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planuoj aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus užbaigti karą Ukrainoje.
