Pernai Lietuvoje mirė 40,1 tūkst. žmonių – 964 mažiau negu 2016 metais.
Kaip praneša Higienos institutas, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pernai sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,1 proc.), nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų.
Dešimtadalis visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš daugiau kaip 2 tūkst. tokių mirčių 56,7 proc. buvo dėl nelaimingų atsitikimų, tokių kaip avarijos, nukritimai, paskendimai, 29,2 proc. – nuo savižudybių.
Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 2,6 karto daugiau vyrų negu moterų, rodo Higienos instituto surinkti duomenys.
Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos ligos (63 proc.), piktybiniai navikai (17,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių pernai mirė 773 moterys (3,7 proc. nuo visų moterų mirčių).
Per 2017 metus mirė 91 vaikas nuo metų iki pilnamestystės, 44 proc. mirties priežastys buvo išorinės, 17,6 proc. mirė dėl piktybinių navikų, 15,4 proc. – dėl nervų sistemos ligų, 8,8 proc. – dėl įgimtų formavimosi ydų.
Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (34,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (32,9 proc.).
