Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas.
Panevėžio miesto savivaldybė užima penktą vietą. Aukščiau už Panevėžio miesto savivaldybę yra Šiaulių ir Kauno savivaldybės.
Panevėžio miesto savivaldybė indekse surinko 43 balus iš 100. Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Mokesčių“ ir „Biudžeto“ sritys. Prasčiau įvertinti „Transporto“, „Investicijų ir plėtros“ rodikliai.
„Biudžeto“ sritis, kaip ir 2017 m. indekse, aukštą įvertinimą gavo dėl vienos mažiausių skolų, kuri 2017 m. sudarė 17,2 proc. nuo pajamų. „Mokesčių“ srityje teigiamai įvertinta tai, kad 2017 m. Panevėžyje taikyti žemiausi mokesčiai už verslo liudijimus.
„Investicijų ir plėtros“ srityje Panevėžys atrodė prasčiau, tačiau Panevėžio miestas buvo vienintelė iš didžiųjų savivaldybių, kurioje materialinių investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui augo (159 eurais).
Kaip skelbia indekso sudarytojai, Panevėžio miesto savivaldybei koją kiša palyginti mažas investicijų kiekis. 2017 m. ekonominio aktyvumo rodikliai buvo mažesni už vidutinius. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, veikė mažiau ūkio subjektų, išduota ar pratęsta mažiau verslo liudijimų, išduota mažiau statybos liudijimų.
[quote_box_left] Trumpai:
6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Klaipėda, 2. Vilnius, 3. Šiauliai, 4. Kaunas, 5. Panevėžys.
54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių rajono. [/quote_box_left]
Nedarbo lygis bei ilgalaikių bedarbių skaičius Panevėžio savivaldybėje viršijo vidurkį (nedarbo lygis – 7 proc., ilgalaikių bedarbių – 20,8 proc.), tačiau tiek nedarbas, tiek ilgalaikių bedarbių dalis mažėjo sparčiau nei vidutiniškai.
Deja, kaip ir ankstesniais metais, privataus kapitalo trūkumas viešojo transporto sektoriuje lėmė palyginti prastą „Transporto“ srities įvertinimą. Savivaldybei patartina skelbti daugiau viešųjų konkursų transporto maršrutams aptarnauti.
Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.
Panevėžio rajono savivaldybei šiemet skirtos 9-11 vietos mažųjų savivaldybių indekse (60 balų iš 100), kartu su Tauragės ir Kėdainių rajono savivaldybėmis.
Panevėžio rajono savivaldybė maksimalų balų skaičių surinko „Transporto“ srityje. Kitos gerai įvertintos sritys – „Komunalinis ūkis“, Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Investicijos ir plėtra“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“ ir „Administracija“. Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos „Turto valdymo“ ir „Švietimo“ sritys.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.
[quote_box_center]Visą savivaldybių indeksą rasite čia.[/quote_box_center]
