Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė išteisinamąjį nuosprendį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje teistiems buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui. LAT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą – V. Matuzas ir A. Romanovskis įstatymų nepažeidė bei paskelbė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros skundas atmetamas. Teismo verdiktas yra galutinis ir neapskundžiamas.
Apie bylą – buvęs Seimo narys Vitas Matuzas, lobistas Andrius Romanovskis, Seimo narys Povilas Urbšys.
Tikėjo tiesa
Po teismo posėdžio pabandžius pakalbinti V. Matuzą – nepavyko.
Buvęs Seimo narys ir buvęs Panevėžio meras atsiliepęs telefonu trumpai atsakė, kad neturįs laiko kalbėti. Tačiau išteisintas vyras paliko komentarą socialiniame tinkle „Facebook“.
„Atsiprašau, ponai, kad Lietuva – vis dar teisinė valstybė. Ir teisingumą joje vis dar vykdo teismai, o ne keletas „veikėjų“, užsimaniusių tokių nešvarių metodų pagalba tapti Seimo nariais. Kad ir kaip jums tai nepatiktų. Tikėjau, kad tiesa nugalės ir laukiau šios dienos. Ir žinau, kad čia – ne paskutinė teisingumo pergalė sufabrikuotose bylose. Moralas paprastas: tiesa nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta…“.
Daug kas nebedirba
Kitas išteisintas byloje lobistas A. Romanovskis davė interviu „Lietuvos ryto“ televizijoje žurnalistė Daivos Žeimytės laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Naujienų portale JP pateikiame sutrumpintą lobisto A. Romanovskio interviu.

– Ar jūs tikėjotės tokio galutinio sprendimo?
– Įtarimai apie kyšio davimą iš karto, po 3 mėnesių nuo to, kai buvau įkalintas, buvo pakeisti. Visą bylos laiką apie kyšį jokios kalbos nebuvo. Buvo kitos gudrios formuluotės – piktnaudžiavimas ir panašiai. Bet kyšio istorija, žymiosios antraštės, kurios pasirodė 2012 m. vasarą, jau spalio mėnesį buvo užmirštos. Net ir tuo etapu matėsi, kad jos neturi jokio pagrindo. Tikriausiai per visą šį laikotarpį aš supratau, kad reikia tikėtis blogiausio. Kai tikiesi blogiausio, esi ramesnis
– Kaip atrodė tie 6 metai, teismų maratonas?
– Jis atrodo taip, kaip lietuvių liaudies išmintis sako, kad šuo ir kariamas pripranta. Paprasčiausiai pripranti, susitaikai ir judi į priekį. Aš kaip juokauju, jeigu dabar pasižiūrėjus, trys ketvirtadaliai STT ar prokuratūros pareigūnų jau net nebedirba tose institucijose. Iš dalies susiję ir su ta byla – ar patys, ar dėl kažkokių pažeidimų paliko institucijas, gal tos institucijos apsivalė. Bet 3 kartus buvo keičiami įtarimai, beveik 4 prokurorai dirbo prie šios bylos, keitėsi. Visų 3 instancijų teismai vienareikšmiškai atmetė tuos kaltinimus. Tikriausiai esminė problema buvo tai, kad visą laiką buvo grindžiama kaltumo prezumpcijos principu.
Buvo įrankiu
– Turite atsakymą, kodėl būtent jūs įsivėlėte į tą istoriją? Tam tikros detalės vertė abejoti ir jumis, ir jūsų ketinimais.
– Nepaisant visų sprendimų, ta dėmė, kurią man priklijavo, niekur neišnyks. Aišku, labai svarbu, kad gavau labai didelį palaikymą iš savo aplinkos. Tada supranti, kaip tai yra svarbu, kad kiti žmonės už tavo reputaciją – signatarai, politikai, žurnalistai – laiduoja, net nežinodami turinio. Tas dalykas pakankamai jautrus, bet kai mes žiūrime į visą kontekstą, didžiausia dėmė buvo mesta lobizmui.
– Ar taikinys buvote jūs ar politikas V. Matuzas?
– Aš buvau įrankis. Aš turėjau būti įrankiu, bet nesutikau būti įrankiu, dėl to praleidau kalėjime. Aš atsisakiau sulaužyti vieną iš 10 Dievo įsakymų. Melagingai negali liudyti prieš artimą. Tai yra esminis dalykas, nes buvo norima, kad aš melagingai liudyčiau.

Turi atsakyti
– V. Matuzas buvo užsiminęs, kad didelę įtaką šiai istorijai galėjo padaryti buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas, dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys.
– Visa byla vyko Panevėžyje. Kai mano atveju vienas po kito neteisėti dalykai buvo daromi, kai kurie advokatai sakydavo, kad kokiame Vilniuje būtų neįmanoma to tikėtis. Net antra byla buvo iškelta, kurią Generalinė prokuratūra paskui nutraukė. Aš sakyčiau, tai yra Panevėžio politikos klausimas. V. Matuzas buvo įtakingas Panevėžio politikas, darykime išvadą patys.
– Ar jūs ketinate įvertinti savo moralinę žalą ir bandyti ją prisiteisti iš valstybės?
– Manau, kad turi būti asmeninė atsakomybė. Mes visur deklaruojame, ir politikoje, kad turi būti asmeninė žmonių atsakomybė, žmogus turi atsakyti. Buvo reikalaujama mano asmeninės atsakomybės už tai, ko nepadariau, tai manau, kad labai svarbu reikalauti asmeninės atsakomybės iš žmonių. Žinome, kad daugeliu atveju institucijos reikalauja asmeninės atsakomybės – ar iš vadovų, ar iš pareigūnų. Manau, čia būtų visiškai teisingas požiūris.
Rezultatas būtų kitoks
Apie LAT išteisinimą komentarą pateikė Seimo narys Povilas Urbšys. Politikas, kai buvo pradėta tirti buvusio Seimo nario V. Matuzo ir lobisto A. Romanovskio byla, iki 2012 metų balandžio mėnesio dirbo STT Panevėžio valdybos vadovu.
„Reikėtų pasakyti vieną frazę: „Kad šis asmuo yra laisvėje, tai nereiškia, kad jis nekaltas. Tai yra darbo brokas“ (šypsosi). Toks teismo sprendimas aiškiai rodo, kad tyrėjai neatliko savo darbo iki galo. Galima konstatuoti, kaip darbo broką, nes tame tyrime buvo pakankamai surinkta duomenų. Fondo tikslas – gauti lėšas iš rėmėjų, kurių interesai kirsdavo Seime, priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Byloje yra sukaupta daug medžiagos, kad dalis lėšų buvo panaudota kaip parama, bet dalis paramos išgryninta. Tyrimo metu buvo fiksuota, kad pinigai patekdavo į V. Matuzo kišenę. Tačiau tyrėjai nepadarė visko iki galo, kad tie parodymai būtų užtvirtinti. Situacija tokia, kad dalis žmonių, kurie liudijo, pradėjo keisti savo parodymus. Dabar, turime, ką turime – teismo sprendimas tai parodė.

Jeigu V. Matuzas yra išteisintas tokioje rezonansinėje byloje, logiška būtų leisti plačiajai visuomenei ir žiniasklaidai susipažinti su šia byla. Kodėl tokios bylos negali būti pervestos į skaitmeną ir tuomet visi galėtų su jomis susipažinti. Dabar labai keista situacija, paskelbiama, kad apkaltintas žmogus yra išteisintas, bet susipažinti su bylos turiniu nėra galimybės. Nėra galimybės sužinoti, tai kuo tas žmogus buvo kaltintas, ar kas nors piktnaudžiavo savo tarnybinėmis galiomis, ar buvo kitaip, ar dera užsiimti tokiomis labdaros veiklomis.
Jau susitaikiau su tuo, kad už kai kurias STT bylas iki gyvenimo pabaigos būsiu atsakingas. Už šitą bylą buvau atsakingas tyrimo metu, bet kai buvo pradėta baudžiamoji byla ir įtvirtinami įrodymai, tame jau, dovanokit, nedalyvavau. Todėl ir gailiuosi, kad nebuvo progos dalyvauti, kai reikėjo įtvirtinti surinktus parodymus. Tuos surinktus įrodymu reikėjo profesionaliai įtvirtinti ikiteisminio tyrimo metu, bet tai nebuvo padaryta. Dabar ir turime rezultatą.
Tokios rezonansinės bylos paprastai tiriamos labai ilgai, o per tą laiką, kaip taisyklė, įrodymų nepadaugėja, bet jų mažėja. Žmonės, kurie pradžioje sutiko bendradarbiauti, po to apsigalvoja – keičia parodymus. Nebuvo padaryti veiksmai – įtvirtinti pirminius parodymus. Tai akivaizdus darbo brokas. Atsakomybę už šitą išteisinimą, pirmoje eilėje, turėtų prisiimti institucijos, kurios atliko tyrimą. Asmeniškai nuo atsakomybės nenusišalinu. Tik noriu pasakyti, jei būčiau dirbęs iki galo ir tą bylą ruošęs iki teismo, rezultatas būtų kitoks“, – teigė P. Urbšys.
[quote_box_center] Byla
Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime.
Byloje teigta, kad būdamas Seimo nariu V. Matuzas pats ieškojo fondui rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus tuo negalėjo užsiimti. Politikui buvo pateikti kaltinimai ir dėl kyšio reikalavimo – jis esą siekė gauti daugiau kaip 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.
Vilniaus apygardos teismas yra paskelbęs, kad V. Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino. Anot teismo, visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V. Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę Seime, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.
„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu, nėra nusikalstami“, – yra skelbęs bylą nagrinėjęs Apeliacinis teismas.
Prokuratūra V. Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5 tūkst. eurų baudą, o lobistą A. Romanovskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.
V. Matuzas Seimo nariu buvo 2008-2012 ir 2000-2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. [/quote_box_center]