Dramatiškas oro taršos sumažinimas Europoje ir Azijoje trumpuoju periodu galėtų pagreitinti klimato kaitą ir atvesti iki karščio bangų bei smarkesnių liūčių, tačiau dar blogiau būtų nieko nedarymas.
Apie tai perspėjo ekspertai iš Redingo universiteto (University of Reading).
Profesorius Richard Allan, kad mums vis tiek derėtų „to imtis“ ir išvalyti savo atmosferą, nes nieko nedarymas pragaištingų pasekmių turėtų ilguoju periodu, o taip pat paveiktų žmonių sveikatą.
Kad pažabotų temperatūrų augimą apribojant taršą, yra „svarbiau nei bet kada anksčiau sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas“, sakė R. Allan.
Tyrimų serijos metu mokslininkai iki 2050 metų smarkiai sumažino oro taršą Azijoje, dėl ko nustatyta, kad Europoje ir Azijoje gerokai išaugtų karščio bangos.
Blogiausio scenarijaus atveju prognozės rodė, kad 2050 metais karščiausia metų diena galėtų būti iki 7,2 laipsnio pagal Farenheitą karštesnė, lyginant su dabartiniais rezultatais.
Tyrėjų teigimu, 30–40 proc. šio augimo kiltų dėl oro taršos mažinimo.
„Greta oro taršos sumažinimo nauda sveikatai yra akivaizdi, tačiau kova su oro tarša pradinėje stadijoje gali pagreitinti klimato kaitą,“ – sakė tyrėja, dr. Laura Wilcox.
Tyrėjų teigimu yra ypatingai svarbu, kad mes neužmigtume ant laurų – nors bus sulaukta trumpalaikio smūgio klimatui, mes vis tiek privalome mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas.
„Tai trumpalaikio klimato nuostolio, būtino ilgalaikei naudai, atvejis. Nors tai atrodo prieštaringus rezultatus duodantis procesas, kuomet sumažinant taršą pakyla temperatūros, tačiau šis tyrimas taip pat parodo, kad šis poveikis po kelių dešimtmečių pradings. Jei toliau šiltnamio efektą skatinančias dujas į atmosferą išskirsime dabartiniu mastu, tuomet stebėsime dar didesnius temperatūrų kilimus, kurie laikytųsi kur kas ilgiau. Visuomenei prie to prisitaikyti būtų ypatingai sudėtinga ir taip pat tai sukeltų pragaištingus padarinius aplinkai,“ – sakė Laura Wilcox.
Mokslininkai prognozuoja, kad reaguojant į dramatiškus Azijos oro taršos apribojimus tropinių musonų metu būtų fiksuojamos ir smarkesnės liūtys.
Vis dėlto, klimato kaitos pagreitėjimas dėl oro taršos sumažinimo, apsiribotų keliais artimiausiais dešimtmečiais.
Tyrėjų teigimu, jie jau stebi tam tikrus temperatūrų pasikeitimus virš kai kurių Azijos regionų, kur dėl koronaviruso protrūkio Kinijoje sulėtėjo vietos pramonė.
Jo teigimu, skraidant vis mažiau lėktuvų ir veikiant daug mažiau gamyklų, į atmosferą yra išskiriama gerokai mažiau sunkiųjų taršos dalelių, kurios atspindi saulės šviesą.
Teigiama, kad jei taršos sklaidos sulėtėjimas tęsis, tuomet šalyje galima tikėtis išvysti aukštesnes temperatūras.
Taršos dalelių atmosferoje efektas jau gali būti matomas stebėjimuose virš Europos ir Kinijos.
Atskiro tyrimo metu Redingo universiteto mokslininkų atlikta saulės šviesos matavimų Žemės paviršiuje ir iš kosmoso, laikotarpiu nuo 1985 iki 2015 metų, analizė atskleidė, kad išaugusi oro tarša virš Europos ir Kinijos blokavo saulės šviesą ir neleido jai pasiekti paviršiaus.
Jie nustatė, kad tai taip pat įkaitino orą esantį aukščiau atmosferoje, kuomet taršos dalelės absorbuodavo daugiau saulės šviesos.
Tyrimas taip pat reiškia, kad šios oro taršos išvalymas, pirmiausia Europoje ir dabar vis daugiau Kinijoje, lėmė didesnį paviršiaus šiltėjimą, kuomet didesnis saulės šviesos kiekis gali pasiekti Žemę, tačiau sumažino atmosferos šiltėjimą, kuomet ten yra sulaikoma mažiau saulės šviesos.
Kito tyrimo metu nustatyta, kad šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos iš tiesų turėtų būti apribotos labiau nei numatyta ankstesniais skaičiavimais, o tai lėmė „neaktyvumo dešimtmetis“.
Šalys privalo paketurgubinti savo pastangas arba turi tą patį tikslą pasiekti per trečdalį mažiau numatyto laiko, nes tik tokiu būdu būtų įgyvendintas klimato paktas, numatytas Paryžiaus susitarime, 2015 metais.
Susitarimas įpareigoja valstybes palaikyti globalios vidutinės temperatūros kilimą žemiau 2°C, siekiant jį apriboti ties 1,5°C.