Seimo narės Rasa Budbergytė ir Agnė Širinskienė kaltina parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen delsiant skirti Seimo atstovą Konstituciniame Teisme (KT) dėl vadinamosios laikinosios pranešėjo komisijos sudarymo teisėtumo.
Parlamento pirmininkė kaltinimus atmeta, teigdama, kad atstovas jau paskirtas.
„Šių metų gegužės 7 dieną Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasiekė Konstitucinio Teismo raštas, kuriuo prašoma paskirti Seimo, kaip suinteresuoto asmens, atstovą Konstitucinio Teismo byloje dėl laikinosios komisijos sukūrimo 2019 metų prezidento rinkimų aplinkybėms ir pranešėjo pateiktai informacijai tirti. Tačiau Seimo atstovas nėra iki šiol paskirtas“, – teigiama parlamentarių išplatintame rašte.
Anot jų, susiklostė precedento neturinti situacija, kai atstovo paskyrimas be jokių rimtų priežasčių vis atidėliojamas.
„(…) atstovas nepaskirtas jau keturis mėnesius, ir dabar jo paskyrimas taip pat nukeliamas, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams atsisakius deleguoti asmenis iš savo narių“, – tvirtina R. Budbergytė ir A. Širinskienė.
Jų teigimu, tokiais veiksmais siekiama vilkinti bylą KT taip, kad sprendimas būtų priimtas po Seimo rinkimų.
„Akivaizdu, kad valdantieji patys supranta, jog komisija balansavo ant teisėtumo ribos, buvo sukurta ne siekiant išsiaiškinti tikrąją padėtį, bet norint paveikti prezidento rinkimus. Dėl to jos dabar nenorima prisiminti ir atstovų paskyrimas buvo vilkinamas. Toks parlamento ir Konstitucinio Teismo santykis yra nesuvokiamas demokratinėje visuomenėje“, – teigė A. Širinskienė.
V. Čmilytės-Nielsen atstovė Ilona Petrovė BNS informavo, kad Seimo atstovai KT jau paskirti.
„Atstovai (Seimo narys Vytautas Bakas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė) paskirti 2024 metų rugsėjo 15 dieną. Taigi Seimo narės viešai platina tiesos neatitinkančią informaciją“, – teigiama jos komentare BNS.
Seimas pernai spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją ištirti galbūt neteisėtą informacijos apie asmenis rinkimą ir panaudojimą, neteisėtą poveikį žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimą kišimosi į 2019 metų prezidento rinkimų procesą, neteisėtą paramą šiai rinkimų kampanijai, galimą pranešėjų teisių pažeidimą ir galbūt neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.
Ji sudaryta po 2023 metų pradžioje išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio paremta buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Tomo Gailiaus pasakojimais.
Jo teigimu, prieš 2019 metų prezidento rinkimus VSD rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius ir rėmėjus. T. Gailius sakė supratęs, jog to paprašęs kandidatas.
Po penkis mėnesius trukusio parlamentinio tyrimo, kuriame dalyvavo tik valdančiųjų frakcijų atstovai ir vienintelis opozicijos atstovas demokratas Vytautas Bakas, komisija konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Nustatyta, kad jo prašymu arba su jo žinia Valstybės saugumo departamento pareigūnai rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus komandą, potencialius rėmėjus ir perdavė juos tretiesiems asmenims.
Šios komisijos sudarymo teisėtumą Seimo opozicija apskundė KT.
Jų teigimu, komisijai buvo pavesta iš dalies vykdyti žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus, nors sudarant komisiją ši institucija jau veikė. Anot kreipimosi autorių, Seimas turėjo visas galimybes su nurodytais klausimais kreiptis į žvalgybos kontrolierių bei gauti atitinkamas išvadas, pats neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nedubliuodamas žvalgybos kontrolieriaus funkcijų.
Be to, pareiškėjų teigimu, pranešėjo informacijos tyrimo perdavimas komisijai tirti, tokiu būdu eliminuojant prokuratūrą, gali būti vertinamas kaip politinis spaudimas.
Anot skundo, klausimai, kuriuos Seimas suformulavo laikinajai tyrimo komisijai, buvo tendencingi, suformuluoti siekiant ne surinkti informaciją ar nustatyti tiesą, o leisti tirti konkrečius politiniu požiūriu Seimo politinei daugumai aktualius 2019 metų prezidento rinkimų aspektus, siekiant daryti politinį poveikį vienam iš šiemet vyksiančių prezidento rinkimų kandidatų.
