Omikron atmaina kur kas dažniau užsikrečia jaunesnio amžiaus žmonės. Danijos mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad amžiaus grupėje nuo 20–29 metų užsikrėtusių omikron atmaina yra kur kas daugiau, negu kitose grupėse. Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė LRT.lt sako, kad Lietuvoje yra kol kas per mažai omikron atvejų, kad būtų galima daryti kažkokias išvadas, tačiau tendencija – akivaizdi.
„Jeigu kalbėtume apie Lietuvoje sergančius 59 asmenis, tai Lietuvos rezultatai yra tolygūs kitose Europos šalyse sergančių asmenų amžiui – tik 10 proc. užsikrėtusiųjų yra vyresni negu 50 metų. Likę 90 proc. yra asmenys nuo 8 metų iki 50 metų. Tai lemia žmonių veiksnumas, mobilumas, judrumas, tai kuria sąlygas omikron plisti.
Šventinis laikotarpis, atostogos, atvykusių ir išvykusių iš Lietuvos, be abejonės, visas tas judesys, ypatingai jaunesniame amžiuje, duoda pradžią virusui plisti“, – sako D. Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu, delta atmaina buvo paveiki visoms amžiaus grupėms. Ji banguojančiai keitėsi priklausomai nuo skirtingų faktorių – pavyzdžiui, vaikams grįžus į kolektyvus išaugo užsikrėtimo atvejų skaičius tarp moksleivių, vėliau – ir tarp vyresnių asmenų.
„Kai prasidėjo Uhano virusas, sirgo labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kai atėjo delta atmaina, įsijungė jauni asmenys. Socialinis aktyvumas padeda virusui plisti. Po to, kai įsijungė vaikai ir vyresni asmenys, toliau nebebuvo ryškaus skirtumo.
Dabar yra jaunesni, tačiau vyresnių asmenų yra nemažas skaičius, dalis jų neskiepyti, arba skiepyti nepilnai, taip kad omikron atmainai įsisukus į tokią vyresnio amžiaus asmenų populiaciją, jų pažeidžiamumas būtų didelis“, – tikina NVSC atstovė.
Anot D. Razmuvienės, duomenys dėl vakcinų ar natūraliu būdu sukelto imuniteto priešinimosi omikron atmainai, nėra iki galo patikimi. Atlikti vos keli klinikiniai tyrimai, kurių imtis buvo pakankamai maža. Vis dėlto įgytas imunitetas, pasak epidemiologės, turėtų suveikti.
„Duomenys yra tokie, kad vakcinos nuo užsikrėtimo omikron atmaina veikia virš 30 proc., bet nuo sunkios ligos ir mirties – virš 70 proc. Tačiau tai yra pirminiai ir negausūs duomenys. Teigti, kokie rezultatai bus tiems, kurie prasirgo viena ar kita atmaina, labai sunku, nes yra nedaug laiko.
Visumoje, kiek jau buvo tų atmainų, tas imunitetas, kurį žmogus įgauna po ligos, aišku lieka atminties ląstelėse. Reikia galvoti pagal bendrus teorinius imunologijos dėsnius, kad turėtų būti apsauga“, – pabrėžia ji.
NVSC epidemiologė sako, kad šios atmainos plitimo greitis yra ypač didelis. Anot jos, tikėtina, kad ši atmaina pasieks itin daug žmonių.
„Kadangi plitimo greitis yra nuo pusantros iki trijų parų, tas vadinamasis eksponentinis padidėjimas. Prie kitų atmainų buvo 5–7 dienos, tai čia vidutiniškai kas dvi paras dvigubėja susirgusiųjų. Užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti 10 asmenų. Prie Uhano atmainos buvo 2–3 užkrečiami asmenys, prie delta atmainos – 5–7. Tai prie omikron gali būti užkrėsta 10. Žinant plitimo greitį ir didelį užkrečiamumą, tai plitimas ir susirgimų skaičiai bus labai skaitlingi“, – teigia D. Razmuvienė.
