Pradėjus fiksuoti pirmuosius užsikrėtimo omikron atmaina atvejus Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje jiems išaugus iki rekordinio skaičiaus, svarbu pastebėti pirmuosius simptomus ir reaguoti į juos. Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas-vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas LRT.lt sakė, kad omikron sukeliami simptomai skiriasi nuo kitų atmainų.
„Visi girdime, kad omikron sukelia švelnesnius simptomus ir mažiau būdingus prieš tai buvusioms atmainoms. Kol kas kalbame apie tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas, kaulų skausmas – tai nebuvo labai būdinga prieš tai buvusioms atmainoms. Bet dar negalime teigti, kad tai yra vieninteliai simptomai – atmaina yra nauja, nėra ištirtų daug atvejų, simptomatika gali pasikeisti“, – sako D. Naumovas.
Jis priduria, kad omikron atmainos simptomai esmingai skiriasi nuo, pavyzdžiui, delta atmainos. Ja užsikrėtusiems žmonėms pasireikšdavo labai stiprus galvos skausmas.
Santaros klinikų atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad omikron atmainos simptomatika nėra iki galo išreikšta.
„Būtų labai sunku pasakyti statistiškai patikimos informacijos, ar tie bendri simptomai išlieka ir užsikrėtus omikron atmaina. Vis dėlto aukšta temperatūra būdinga bet kokiam virusui. Tai yra standartinis požymis, kad yra kažkokia infekcija mūsų organizme. Tas simptomas tikrai liks“, – tvirtina Biobanko skyriaus vedėjas.
D. Naumovas primena, kad didžiausia pandemijos sukelta problema yra ta, kad dėl per didelio užimtumo ligoninėse lūžta sveikatos apsaugos sistema. Esant dideliam užsikrėtimo atvejų skaičiui, žmonės patenka į ligonines, o tada kiti žmonės nebegali gydytis ligų, kurios nėra susijusios su COVID-19.
„Taip ir įvyksta, kad daug mirčių būna ne tik nuo šio viruso, bet ir netiesiogiai – žmonės miršta nuo kitų ligų, nes negali gauti gydymo. Net jeigu ir pavyksta gauti gydymą, tai jie pasigauna COVID-19 ir tada būna dar blogiau. Čia yra didžiausia šios pandemijos problema“, – pastebi jis.
is dėlto medikas sako, kad mirtingumas nuo omikron atmainos turėtų būti mažesnis negu nuo delta. Tačiau dėl itin didelio užkrečiamumo skaičiai gali supanašėti.
„Ar omikron yra mažiau pavojingas? Žiūrint tik į mirtingumą, tai taip, jis, ko gero, sukels mažiau mirčių. Vis dėlto galime įsivaizduoti, kad jeigu mirtingumas sumažės du kartus, tačiau jis plis bent 4 kartus greičiau negu delta, tai gausis kone tas pats. Ligoninės bus užkimštos, mirčių kiekis bus didelis, tai nėra gerai. Omikron yra dalinai ir gera žinia, nes matome, kad viruso evoliucija krypsta švelnesne linkme, galbūt kažkada jis jau ir bus kaip paprastas peršalimo virusas.
Matome kaip viskas vyksta Jungtinėje Karalystėje – lapkritį, kai dar nebuvo nė vieno omikron atvejo, buvo fiksuojama apie 40 tūkst. atvejų per dieną, su omikron – virš 100 tūkst. per dieną. Kažkas iš tų žmonių papuls į ligoninę, kažkas mirs, kažkas užkrės. Šventiniu laikotarpiu per daug atsipalaiduoti nereiktų“, – tikina Santaros klinikų atstovas.
D. Naumovas priduria, kad didesnis antikūnų kiekis organizme padės susitvarkyti su omikron atmaina. Jis sako, kad stiprinančioji vakcinos dozė yra kone būtina įvertinus dabartines sąlygas.
„Ne paslaptis, kad kuo stipriau keičiasi virusas, kuo jo genetinė informacija labiau pasikeičia, tuo mažiau efektyvūs yra skiepai ir įgytas imunitetas po persirgimo prieš tai buvusiomis atmainomis. Žinome, kad yra tiesioginė koreliacija su antikūnų kiekiu – kuo daugiau antikūnų, tuo didesnė tikimybė, kad būsime apsaugoti nuo sunkesnių simptomų, hospitalizacijos ir mirties.
Antikūnų skaičius mažėja pakankamai greitai, yra teorija, kad per dieną prarandame apie 1 proc. antikūnų. Tad jeigu žmogus skiepijosi 2 skiepais dar pavasarį, tai aš siūlyčiau jiems priminti organizmui, kas tas virusas, pamokyti dar kartą imunitetą su stiprinančiąja doze. Aš pats vakar dar kartą pasiskiepijau, tai labai džiaugiuosi, kad per Kalėdas būsiu saugesnis“, – LRT.lt pasakoja Biobanko skyriaus vedėjas.
Anot D. Naumovo, nors pasiskiepiję žmonės ir užsikrečia koronavirusu, tačiau organizme turint daug antikūnų, virusas negali ilgai ir daug daugintis. Tai reiškia, kad bus mažesnė tikimybė užkrėsti kitą žmogų ir turėti sunkių simptomų.
