Mokslininkai neabejoja, kad klimato krizė lėmė tai, kad 2019/2020m. žiema Europoje buvo iki šiol karščiausia per visą stebėjimų istoriją.
ES „Copernicus“ klimato kaitos programos („Copernicus“ Climate Change Service, CS3) duomenys siekia iki 1855 metų.
Čia dirbančių tyrėjų teigimu, vidutinė gruodžio, sausio ir vasario mėnesių temperatūra buvo 1,4°C virš ankstesnio žiemos rekordo, kuris buvo nustatytas 2015–2016 metais.
Dažniausiai nauji regioniniai klimato rekordai ankstesnius viršija tik laipsnio dalimis. Europos žiema buvo 3,4°C virš 1981–2010 metų vidurkio.
Nesezoninis karštis atvedė link nepasisekusio ledinio vyno (vok. Eiswein) derliaus Vokietijoje, o sporto renginiams vykusiems Švedijoje ir Rusijoje, teko specialiai gabentis sniegą.
Helsinkyje, Suomijoje, vidutinė sausio ir vasario mėnesio temperatūra buvo 6°C virš 1981–2010 metų vidurkio. Jungtinėje Karalystėje didžiulius potvynius taip pat, tikėtina, sustiprino aukštos temperatūros, kaip tai nutiko ir 2015 metais, rašo theguardian.com.
„Nors ši žiema pati savaime pasižymėjo tikrai išskirtinai ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, yra įmanoma, kad tokio pobūdžio įvykiai tapo dar ekstremalesniais dėl globalių šiltėjimo tendencijų,“ – sakė Carlo Buontempo, C3S direktorius.
Mokslininkai prognozuoja, kad globalus šiltėjimas padidino ekstremalių temperatūrų atvejų skaičių ir tai vis dar tęsiasi visame pasaulyje.
Australija, kuri išgyveno katastrofinius krūmynų gaisrus, ką tik užfiksavo savo antrą pagal karštumą vasarą per visą stebėjimų istoriją ir ji buvo vos šiek tiek vėsesnė už prieš metus užfiksuotą rekordą.
Pirmą kartą istorijoje, vasario mėnesį Antarktidoje temperatūros pakilo virš 20°C kas yra beveik visu laipsniu aukščiau ankstesnio rekordo, nustatyto 1982 metais.
Bendrai pasaulyje, planetos paviršiaus atžvilgiu, 2019 metai buvo antrieji pagal karštumą stebėjimų istorijoje, o tiek paskutiniai penkeri, tiek ir paskutinis dešimtmetis buvo karščiausias per 150 metų.
Ankstesni karščiausi metai buvo 2016-aisiais, tačiau tais metais temperatūras į viršų kėlė natūralus El Niño reiškinys. 2019 metais karštis pasaulio vandenynuose pasiekė naują rekordinį lygį, kas demonstruoja neišvengiamą ir spartėjantį planetos šiltėjimą.
2020-ieji taps svarbiausiais metais kovojant su klimato krize ir siekiant išvengti jos padarinių blogėjimo.
Lapkričio mėnesį Jungtinėje Karalystėje bus surengtas Jungtinių Tautų klimato susitikimas, kurio metu pasaulio valstybės privalės dramatiškai sustiprinti savo įsipareigojimus anglies emisijų sumažinimui, kas būtina norint išvengti pragaištingų globalių temperatūrų kilimo net 3-4°C laipsniais.