Praėję metai pasaulyje buvo išties karšti. Prisiminkite pavasarį ir jo neįprastą karštį, sausras. O taip pat ir alinančiai karštą vasarą. Tuo metu daugelyje Europos valstybių buvo pagerinti visų laikų karščio rekordai.
Tačiau itin aukštos temperatūros vyravo ne tik Europoje, bet ir Arktyje, Australijoje, Afrikoje. Pernai beveik kiekvienas Žemės kampelis susidūrė su aukštesnėmis už vidutines temperatūromis.
Beje, paskelbta, kad 2019 metų gruodis pralenkė 2015 metų gruodį ir tapo šilčiausiu gruodžio mėnesiu stebėjimų istorijoje. Stebina? Vargu.
Tad išanalizavus duomenis „Copernicus“ paskelbė, kad 2019 metai buvo antrieji šilčiausi istorijoje.
Toks „Copernicus“ klimato kaitos programos („The Copernicus Climate Change Service“), C3S, pareiškimas sutampa su prognozėmis, kurias praėjusių metų pabaigoje skelbė Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) ir „Global Carbon Project“ organizacija.
„Global Carbon Project“ surinkti duomenys parodė, kad 2019 metais CO2 lygiai toliau augo, o WMO analizės teigė, kad 2019 metais bus antrieji arba tretieji pagal karštumą per visą stebėjimų istoriją.
Tiek S3S, tiek „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnyba (CAMS), kuri stebi CO2 lygius atmosferoje, apjungia daugybę duomenų šaltinių, kurių pagalba kuriami kasdienių orų modeliai visame pasaulyje, kiekvieną dieną per kelis pastaruosius dešimtmečius.
„Šie stebėjimų rezultatai buvo gauti iš skirtingų platformų ar instrumentų, nuo meteorologijos stočių iki orų balionų ir palydovų,“ – teigė C3S.
Tačiau jie pateikia nepilną globalių orų ir klimato paveikslą. Kad jis būtų užbaigtas mokslininkai panaudojo unikalią apdorojimo techniką, vadinamą „reanalize“, kurios pagalba kartu sujungiama pilna, viso pasaulio valanda-po-valandos orų simuliacija.
Panaudojus šį modelį 2019 metams, 3D simuliacija parodė, kad praėję metai buvo išskirtinai šilti – antrieji pagal karštumą per visą stebėjimų istoriją.
Modelis nustatė, kad 2019 metais vidutinė paviršiaus oro temperatūra pasaulyje buvo 0,6 laipsnio pagal Celsijų šiltesnė už 1981-2010 metų vidurkį ir vos 0,04 laipsnio nusileido 2016 metams, kurie buvo šilčiausi istorijoje.
Duomenys taip pat parodė, kad Europoje 2019 metai buvo šilčiausi istorijoje.
Mokslininkai, atsakingi už unikaliojo C3S modelio įgyvendinimą, teigia, kad jų simuliacijos yra pačios tiksliausios, kokios jos kada nors buvo.
Teigiama, kad temperatūrų duomenų rinkinys 2019 metams yra pirmasis toks paruoštas pilnas duomenų rinkinys, apimantis ir metines anomalijas ir globalių vidurkių laukus.
Visa tai tapo įmanoma dėka operacinės programos, kasdien apdorojančios milijonus sausumos, jūrų, oro ir palydovinių stebėjimų duomenų. Moderniausi kompiuteriniai modeliai yra panaudojami visų šių stebėjimų apjungimui, kaip tai vyksta ir orų prognozių rengimo metu.
NOAA ir NASA savo duomenų apie praėjusių metų globalių temperatūrų vidurkius dar nepaskelbė, tačiau šių dviejų agentūrų analizės kelis paskutinius praėjusių metų mėnesius rodė, kad jie buvo vieni karščiausių stebėjimų istorijoje.