Mokslininkai skelbia, kad šiaurės rytinės Kinijos pramonė į atmosferą išskyrė didžiulius kiekius ozoną ardančių dujų ir taip pažeidė tarptautinius susitarimus.
Nuo 2013 metų, kasmetinės draudžiamo chemikalo chlorfluorangliavandenilio-11 (CFC-11) emisijos šiame regione išaugo maždaug 7000 tonų.
„Mūsų matavimai atskleidė taršos „šuolius“, orui atkeliavus iš pramoninių vietovių,“ – sakė vienas iš autorių, Sunyoung Park iš Kyungpook Nacionalinio universiteto, Pietų Korėjoje.
Uždrausti aerozoliai
CFC-11 buvo plačiai naudojamas 1970-aisiais ir 1980-aisiais, šaldymo skysčio ir putos izoliacijos gamybai. 1987 metų Monrealio protokolas uždraudė CFC ir kitų pramoninių aerozolių naudojimą, kadangi maždaug 10–40 km. aukštyje virš Žemės paviršių ardo apsauginį ozono sluoksnį, ypač virš Antarktidos ir Australijos, informuoja theguardian.com.
Tyrimui vadovavęs autorius Matt Rigby, atmosferos chemikas iš Bristolio universiteto, sakė: „CFC yra pagrindinis kaltininkas, atsakingas už stratosferinio ozono sluoksnio, saugančio mus nuo ultravioletinės saulės spinduliuotės, irimą“.
Įsigaliojus minėtam draudimui, globali CFC-11 koncentracija mažėjo iki pat 2012 metų. Vis dėlto, praėjusiais metais mokslininkai nustatė, kad koncentracijos mažėjimo tempas sulėtėjo perpus laikotarpiu nuo 2013 ir 2017 metų.
Kadangi natūraliai šis chemikalas neatsiranda, šis pokytis galėjo reikšti tik tai, kad jis atsiranda dėl naujų jo emisijų.
Visi įrodymai vedė į rytinę Aziją
Aplinkos tyrimų agentūros ataskaitose dėl to kaltinamos Kinijos gamyklos, įsikūrusios Šandongo provincijoje bei vidinėje Hebėjaus provincijoje, supančioje Pekiną.
Įtarimus sustiprino ir tai, kad be jokio paaiškinimo, valdžios institucijų sprendimu buvo uždarytos kai kurios iš šių gamyklų.
Tolesniems tyrimams, tarptautinė atmosferos mokslininkų komanda surinko duomenis iš stebėjimo stočių Japonijoje ir Taivane.
Komanda taip pat vykdė kompiuterines simuliacijas, kurios patvirtino CFC-11 molekulių kilmę. „Mes neradome jokių duomenų apie padidėjusias emisijas Japonijoje, Korėjos pusiasalyje ar kurioje kitoje šalyje,“ – sakė vienas iš tyrėjų.
Šie atradimai turi įtakos ir kovoje su klimato kaita
Teigiama, kad vienas iš svarbesnių CFC vaidmenų yra tas, kad šios dujos yra ilgaamžės, skatinančios šiltnamio efektą.
Mokslininkai perspėjo, kad į orą tekantis CFC-11 trukdo atsistatyti ozono sluoksniui.
„Jeigu emisijos nesumažės, jos ištisiems dešimtmečiams atidės Antarktidos ozono skylės užsitraukimą,“ – sakė Paul Fraser iš CSIRO Klimato mokslų centro, Australijoje.
CFC-11 atmosferoje išsilaiko maždaug pusę amžiaus ir jam tenka maždaug ketvirtis viso chloro – chemikalo kuris skatina ozono irimą.
Prieš du dešimtmečius CFC, kurios yra gerokai galingesnės šiltnamio efektą skatinančios dujos nei anglies dioksidas ar metanas, buvo atsakingas už maždaug 10% žmogaus sukelto globalaus šiltėjimo.
Didžiausio suirimo metu, maždaug prieš prasidedant 21 amžiui, ozono sluoksnis buvo susitraukęs maždaug 5%.
Šiandien ozono skylė virš Pietinio polio demonstruoja akivaizdžius atsigavimo ženklus. Visgi, praėjusių metų tyrimo metu nustatyta, kad žemutinėje stratosferoje, virš tankiai apgyvendintų tropinių ir vidutinių platumų regionų, ozono sluoksnis netikėtai ėmė trauktis.
Iki šiol, CFC ir kitos molekulės daugiausiai ardė ozoną, esantį aukštutinėje atmosferoje ir virš polių regionų.
Šis tyrimas identifikavo du galimus kaltininkus: industrinius chemikalus, kurie nebuvo įvardinti Monrealio protokole, vadinamus „labai trumpo ilgaamžiškumo medžiagomis (angl. very short-lived substances (VSLSs)) arba klimato kaitą.