4.8 C
Panevėžys
Antradienis, 26 lapkričio, 2024

Nuo slapukų iki pikselių ir švyturėlių: ką reikėtų žinoti apie asmens duomenų apsaugą internete?

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Mintis, kad interneto svetainės gali fiksuoti kiekvieną mūsų žingsnį internete, dažnai neatrodo džiuginanti. Dėl to Europos Sąjungos reguliuojančios institucijos, gindamos vartotojų interesus siekia griežtinti atitinkamą reglamentavimą ir riboti trečiųjų šalių galimybes kaupti asmens duomenis. „Firefox“ ir „Safari“ naršyklės naudotojų įrenginiuose trečiųjų šalių slapukų jau nebediegia, o „Google Chrome“ jų atsisakyti ketina kitais metais.

„Telia“ kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Povilaičio teigimu, slapukų (angl. cookies) naudojimo nustatymai yra viena iš priemonių, padedančių apsaugoti vartotojų privatumą internete. Patys slapukai yra techninė priemonė, leidžianti interneto svetainėms teisingai funkcionuoti  ar trečiosioms šalims kaupti ir grupuoti tam tikrą naršymo sesijos informaciją, įskaitant tam tikrus duomenis apie patį interneto vartotoją. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių rinkodaros tikslais naudojami slapukai suteikia galimybę sekti vartotojo veiklą internete ir taip surinkti informaciją apie jo amžių, lytį, gyvenimo būdą, pomėgius, dominančias temas, produktus ir paslaugas.

„Tai leidžia sudaryti anoniminį, tačiau neretai išties informatyvų vartotojo profilį, kuris gali būti labai naudingas e. komercijos bendrovėms ir reklamdaviams. Jiems toks vartotojų profiliavimas suteikia galimybę tikslingiau reklamuoti savo produktus ir paslaugas. Sutikdamas su atitinkamų slapukų naudojimu vartotojas iš esmės duoda leidimą interneto puslapio savininkams ar trečiosioms šalims fiksuoti jo veiklą internete. Pažymėtina, kad ne visi slapukai yra naudojami rinkodaros tikslais. Dalis jų gali būti grynai techninio pobūdžio ir padėti užtikrinti sklandų interneto svetainės veikimą“, – sako D. Povilaitis.

Vartotojų sekimui pasitelkiami nauji įrankiai

Girdėdamos vartotojų nepasitenkinimą ir abejones bei jausdamos ES reglamentavimo spaudimą didžiosios technologijų kompanijos ir pačios juda link to, kad trečiųjų šalių slapukai jų platformose nebūtų naudojami. Kai kuriose naršyklėse trečiųjų šalių slapukai nebėra naudojami, o kitose išnyks jau artimiausiu metu.

„Savo privatumą branginantiems gyventojams tai, žinoma, yra gera žinia. Visgi manyti, kad nelikus galimybių naudoti trečiųjų šalių slapukų internete būsime visiškai „nematomi“ būtų naivu. Jau dabar rinkodaros paslaugų bendrovės interneto vartotojų veiklos sekimui naudoja kitus inovatyvius metodus – pavyzdžiui, interneto puslapyje užkraunamas žymas arba pikselius, o taip pat vadinamuosius švyturėlius, kurie tam tikrą vartotojo veiklą internete fiksuoja ultragarsu siunčiamais signalais“, – pasakoja D. Povilaitis.

Į duomenų apsaugą nereikėtų nenumoti ranka

Anot eksperto, tikėtina, kad ateityje tarp skaitmeninių rinkodaros technologijų kūrėjų ir vartotojų asmens duomenų apsaugą užtikrinti siekiančių teisėkūros bei reguliuojančių institucijų tęsis savotiškas katės ir pelės žaidimas – vartotojų veiklą internete stebėti siekiantis verslas stengsis ieškot teisiniame reglamentavime esančių spragų, pilkųjų zonų ar remsis naujomis technologijomis, kurios plėtojamos greičiau, nei kuriami jas reguliuojantys įstatymai. Savo ruožtu įstatymų kūrėjai sieks neatsilikti ir kurti asmens duomenų apsaugai palankesnę teisinę aplinką.

„Visgi labai svarbu, kad vartotojai patys žinotų savo teises ir rūpintųsi savo asmens duomenų apsauga. Tam reikia išsiugdyti įprotį skaityti interneto svetainių, programėlių ar socialinių tinklų platformų naudojimo sąlygas, aklai nesutikti su visais siūlomais automatiniais nustatymais, o rinktis palankiausius privatumui ir duomenų apsaugai. Be abejo, dar svarbiau pasirūpinti patikimais kibernetinio saugumo sprendimais, kurie padeda apsisaugoti nuo bandymų pavogti jautrius duomenis – pavyzdžiui, bankinių kortelių informaciją“, – įsitikinęs D. Povilaitis.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad internete tyko išties nemažai pavojų, todėl visuomet reikia būti budriems, neatidarinėti įtartinų, iš nežinomų siuntėjų gautų nuorodų, įsitikinti, kad e. parduotuvės, kuriose ketinama apsipirkti, yra patikimos ir turi reikiamus saugumo sertifikatus, el. pašto apsaugai naudoti 2FA, mokėjimams Lietuvoje – mokėjimus per finansines įstaigas, o mokant kreditine kortele – vienkartines virtualias kreditines korteles Anot D. Povilaičio, tik saugodamiesi patys internete galime jausti užtikrintai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Asmens duomenų apsauga ir darbuotojai: vidinių grėsmių mažinimas

confident-noyce

Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?

confident-noyce

Kol miegate, jūsų Wi-Fi maršrutizatorius „laužia“ banką: kaip jį sustabdyti?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau