Panevėžio rajone dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį ir pavojų žmogaus sveikatai ar turtui, Panevėžio, Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijose paskelbta Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.
Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Apsilankė ministras
Norėdamas įvertinti stichinių meteorologinių reiškinių poveikį, šiandien Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis susitiko su rajono meru Antanu Pociumi bei labiausiai per audrą nukentėjusiu seniūnijų seniūnais.
Žemės ūkio ministras K. Navickas mano, kad pagalba nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono žmonėms gali būti ne tik finansinė.
„Ministerija padarinius ir pagalbą vertins bendra tvarka ir tik tada galėsime pasakyti, kokią finansinę pagalbą galime suteikti. Vienas dalykas yra audros poveikis pastatams, o kitas – pasėliams. Todėl pirmiausia suveikia draudimo mechanizmas. Nuo audros nukentėjusiems pasėliams yra draudimas ir kompensuojama 100 proc. Be to, kiekvienas savivaldybė vertina audros padarytą žalą ir skelbiama ekstremali situacija, kaip šiuo metu pasielgė Panevėžio rajono savivaldybė. Įvertinę nuostolius, kreipsimės į Nacionalinį krizių valdymo centrą. Ši institucija pateiks išvadas Vyriausybei ir bus aišku, ar reikia į pagalbą pasitelkti valstybės išteklius“, – teigė ministras, bet konkretaus paramos dydžio pasakyti negalėjo.
Paskelbta ekstremali situacija
Siekdama efektyviau ir greičiau suvaldyti praėjusios audros padarinius, Panevėžio rajono savivaldybė nuo antradienio, rugpjūčio 8 dienos, paskelbė ekstremalią situaciją.
Panevėžio rajono meras A. Pocius aiškino, kad didelės krušos, kuri užkliudė pusę seniūnijų, skelbiama ekstremali situaciją.
„Per audrą labiausiai nukentėjo automobiliai, namų stogai, ūkininkų pasėliai. Tik paskelbus ekstremalią situaciją galime turėti daugiau finansinių galimybių padėti žmonėms, kompensuojant dalį patirtų nuostolių – naudoti mero fondą, kuris siekia 93 tūkst. eurų. Be to, atsirado galimybė kreiptis į Vyriausybę pagalbos. Todėl šiandien atvyko ir ministras K. Navickas“, – teigė A. Pocius ir sakė, kad dabar skaičiuojami padaryti nuostoliai.
Ekstremali situacija – šešiose seniūnijose
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas E. Lunskis paaiškino, kad ekstremali situacija paskelbta šešiose seniūnijose.
„Žala padaryta dėl gausaus lietaus ir krušos. Šiuo metu užsiimame pagalbos organizavimu ir vertiname stichinės nelaimės padarinius. Didžiausia žala padaryti automobiliams, namų stogams, ūkininkų pasėliams. Džiugu, kad per audrą nenukentėjo žmonės. Dabar yra svarbiausia apskaičiuoti padarytą materialinę žalą ir pateikti Vyriausybei. Fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl ekstremaliosios situacijos patyrę žalą, gali kreiptis paramos“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorius.
Didžiuliai nuostoliai
Priminsime, kad Lietuvoje pirmadienį, siaučiant audrai, didžiausius nuostolius padarė iškritę kiaušinio dydžio ledai. Panevėžio rajonas bene labiausiai nukentėjo.
Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Renaldas Nacickas tikino, kad pirmadienį iškvietimų dėl audros nesulaukė. Tačiau savaitgalis buvo pažymėtas net dviem gaisrais dėl žaibo.
„Abu įvyko Karsakiškio seniūnijoje. Užsidegė vienas ūkinis pastatas ir vienas gyvenamasis namas. Taip pat turėjome iškvietimų dėl nuvirtusių medžių“, – komentavo specialistas.
„Lietuvos draudimo“ ekspertai skaičiuoja, kad audros pridarė nemažai nuostolių, kuriems atlyginti reikalinga suma greičiausiai viršys pusę milijono eurų. Audros fiksuotos visuose šalies regionuose, jų padaryti nuostoliai tebeskaičiuojami. Žmonių turtas nukentėjo dėl iškritusių ledukų, vėjo sukeltų padarinių – nuverstų medžių, nutrauktų elektros laidų.
„Daugiausia žalų fiksuojame dėl liūties – kai per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, taip pat netrūksta apsėmimų, užtvindytų kelių, dėl to nukenčia automobiliai ir pastatai, rūsiai. Dalyje Lietuvos fiksuota kruša, todėl tikėtina, jog jau yra sugadintų automobilių, polikarbonatinių šiltnamių, stoginių, jau nemažai nusiskundimų sulaukėme ir iš Panevėžio“, – pastebėjo Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Ypač nukentėjo rajonas
Panevėžio rajonas bene labiausiai Lietuvoje nukentėjo nuo galingos stichijos. Čia pirmadienį iš dangaus ėmė kristi itin dideli ledo gabalai.
Kaip demonstravo viena internautė, leduko dydis lyg vištos kiaušinio. Na, o štai Neringa iš Barklainių kaimo dėl krušos patyrė ypač didelių nuostolių. Jos įkeltose nuotraukose matyti tiesiog sutalžytas automobilis, išdaužti stiklai. Kita to paties kaimo gyventoja Rasa parodė nuniokotą tvarto stogą. Jame – kumščio dydžio skylės. Taip pat nukentėjo ir moters automobilis – išdaužtas galinis stiklas.
Prie nukentėjusių ir Ėriškių kultūros centras. Dėl gausiai iškritusių kritulių visos grindys buvo padengtos vandeniu.
„Nuostoliai – aplietos plytelės, todėl dalis jų atšoko. Vanduo buvo iki pat pirmo laiptelio. Taip atsitiko, nes nuo stogo susirinko vanduo ir pradėjo tekėti į centrą, o šulinėlio neužteko, kad sugertų vandenį. Dėjome siurbliukus ir stipriai plušėjome, kol išsėmėme vandenį. Taip pat išdaužti kelių darbuotojų automobilių stiklai“, – pasakojo kultūros centro vadovė Justė Gusevaitė-Grižė.
Gyventojai gali prašyti atlyginti žalą
Savaitės pradžioje vykusiame Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje nutarta nuo rugpjūčio 8 dienos skelbti ekstremaliąją situaciją Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio seniūnijose, dalinai – Smilgių seniūnijoje.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę kreiptis bent dalinio patirtos žalos kompensavimo. Prašymus pagal nustatytą formą už patirtą žalą savo nedraustam turtui gyventojai, įstaigos, ūkio subjektai turi teikti merui. Na, o kadangi padaryti nuostoliai, preliminariais skaičiavimais, labai dideli, Savivaldybės kompensavimo šaltinių gali nepakakti, rengiamasi prašyti Vyriausybės pagalbos.
Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis pripažino, kad kruša skaudžiausiai smogė rytiniam seniūnijos pakraščiui.
„Kruša tikrai mūsų neaplenkė. Tiesa, vienas vietoves aptalžė labai skaudžiai, o kitos liko nepažeistos. Daugiausia nuostolių patirta dėl sudaužytų stogų, langų bei automobilių. Taip pat šiltnamių ir pasėlių. Nukentėję asmenys gali kreiptis į seniūniją dėl žalos atlyginimo. Užpildę formą galės tikėtis atlyginimo iš Savivaldybės“, – dėstė seniūnas.
Anot Ramygalos seniūno Valdo Chirv, Ramygalos miestas nepatyrė didelės žalos, tačiau labiausiai nukentėjo Barklainiai ir Rimaisai.
„Čia dužo ne tik automobilių, bet ir gyvenamųjų namų langai. Yra ir keletas kiaurų stogų. Didžiausi nuostoliai – pas ūkininkus, kuriems dėl sutrupintų stogų sušlapo grūdai“, – tikino seniūnas.
Kreiptis į seniūnijas gali visų minėtų seniūnijų gyventojai bei prašyti atlyginti audros padarytą žalą.
