Dienų skaičius, per kurį pasaulio miestų gyventojai yra veikiami ekstremalaus karščio ir oro drėgmės, nuo 1980-ųjų patrigubėjo, nustatyta tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslininkų teigimu, didėjantis dienų skaičius, kai miesto vietovėse vyrauja didelis karštis ir drėgmė, paveikia beveik ketvirtadalį pasaulio populiacijos ir yra bendras kylančios temperatūros ir miesto gyventojų skaičiaus augimo rezultatas.
Gyventojų skaičius padaugintas iš dienų, per kurį miesto gyventojai buvo veikiami ekstremalaus karščio ir oro drėgmės, padidėjo nuo 40 milijardų per metus 1983-aisiais iki 119 milijardų 2016 metais, rodo duomenys.
Iki 2016 metų su šiomis sąlygomis kelias dienas per metus susidūrė 1,7 milijardo žmonių, teigia mokslininkai.
Vienas iš susirūpinimą keliančių dalykų yra šių karštų dienų skaičiaus padidėjimo poveikis žmonių galimybei dirbti, dėl ko mažėja ekonominis našumas ir prastėja sveikatos būklė.
Per paskutiniuosius 40 metų šimtai milijonų žmonių persikėlė iš kaimiškųjų vietovių į miestus, kuriuose šiuo metu gyvena daugiau nei pusė pasaulio populiacijos, skelbia tyrėjai.
Temperatūros šiose miestų teritorijose yra bendrai aukštesnės nei kaimuose, o taip yra dėl retos augmenijos ir betono, asfalto bei kitų paviršių gausos, kurie turi polinkį sulaikyti ir sutelkti karštį.
Atlikdami tyrimą mokslininkai sujungė infraraudonųjų spindulių palydovinius vaizdinius ir tūkstančius antžeminių prietaisų rodmenų, jų pagalba siekiant nustatyti maksimalius dienos šilumos ir drėgmės rodmenis 13 115 miestų, laikotarpiu nuo 1983 iki 2016 metų.
Tyrėjai sulygino orų duomenis su miestų populiacijos statistika per tą patį laikotarpį.
Duomenys parodė, kad miesto gyventojų skaičiaus augimas sudarė du trečdalius poveikio šuolio, o faktinis klimato atšilimas prisidėjo dar trečdaliu.
Daka – sparčiai auganti Bangladešo sostinė, kur fiksuotas 575 milijonų ekstremalaus karščio žmonių dienų skaičiaus padidėjimas per tiriamąjį laikotarpį, yra bene vienas iš labiausiai kenčiančių miestų.
Vien besipučianti sostinės populiacija – 4 milijonai 1983 metais ir 22 milijonai šiandien, sukėlė 80% ekstremalaus karščio ir drėgmės poveikio padidėjimo čia gyvenantiems žmonėms.
Pasak tyrėjų, kiti miestai, turintys panašias gyventojų skaičiaus didėjimo tendencijas, yra Šanchajus ir Guangdžou, Kinijoje, o taip pat ir Dubajus, Hanojus bei Chartumas, Sudane.
Septyniolika procentų tirtų miestų, per 34 metų tiriamąjį laikotarpį, prisidėjo po visą mėnesį ekstremalaus karščio dienų, tarp kurių ir 40 didelių miestų Teksase ir JAV Įlankos pakrantėje.
Anot „Union of Concerned Scientists“ tyrėjos Kristinos Dahl, Vis šis tyrimas galėtų tapti atspirties tašku nustatant būdus, kaip spręsti vietines šilumos problemas, pavyzdžiui, sodinant medžius.
„Šis tyrimas rodo, kad prireiks didelių, sąžiningų investicijų, siekiant užtikrinti, kad miestai išliktų gyvybingi susidūrę su šylančiu klimatu,“ – teigė ji.