Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad komitetas vasarį imsis diskutuoti, kaip mažinti lietuviškų įmonių, vis dar eksportuojančių į Rusiją ir Baltarusiją, apimtis.
„Turėsiu komitetą vasario pradžioje ir būtinai įtrauksiu tą klausimą. Jo dar nėra, bet būtinai bus. Dabar daug parlamentinei diplomatijai skyrėme dėmesio, tai truputėlį nukėlėme šį klausimą, bet, manau, pirmąją vasario savaitę jis sugrįš“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigė pritariąs kai kurių verslo atstovų ir politikų pozicijai, kad su šalimi agresore prekiaujančių įmonių pavadinimus reiktų viešinti.
Vis dėlto, iki konkrečių sprendimų svarbu įsitikinti, kad nebūtų pažeisti Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, pažymi parlamentaras.
„Klausimas, kaip yra su europiniu reguliavimu, kokios mūsų nacionalinės teisės normos neleidžia to daryti. Tai klausimas, ar mes galime tai padaryti teisiškai ir neprieštarauti europiniams reguliavimams“, – tikino politikas.
„Manau, reikia ieškoti valios ir sprendimų tai padaryti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo pernai sausio iki spalio eksportą į Rusiją sustabdė 360 Lietuvos įmonių, tačiau 261 bendrovė į šalį agresorę dar vežė savo produkciją. Daugiausia Rusijoje dar veikė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus, transporto priemones, elektros įrangą, katilus ir mechaninius įrenginius eksportuojančių bendrovių.
Tuo metu savo prekes Baltarusijai parduodančių įmonių, agentūros skaičiavimais, lyginamuoju laikotarpiu padaugėjo iki 746.
Liberalas Raimondas Lopata dar gruodį registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“, kuria siūloma įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, per tris mėnesius užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Verslams būtų privalu nurodyti veiklos pobūdį, planus bei pagrindimą būtinumui tęsti savo veiklą. Sausį dokumentas svarstytas Seimo Užsienio reikalų komitete.
Lietuvos banko duomenimis, nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios, tiesioginio eksporto į Rusiją dalis visame Lietuvos eksporte mažėjo 4 proc. punktais, o į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis išaugo 4,2 proc. punkto.
